KUR’ANI DHE SHKENCA

“Ne atyre (mohuesve) do t’ua dėftojmė argumentet tona nė horizonte, si dhe nė vetveten e tyre, derisa t’u bėhet plotėsisht e qartė se ky (Kur’an) ėshtė i vėrtetė. Vallė a nuk tė mjafton ty qė Zoti yt ėshtė dėshmues i ēdo gjėje “ (Fussilet 53)

Islami si mesazhi i fundit hyjnor drejtuar njerėzimit, riktheu nė mėnyrėn mė madhėshtore nderin dhe dinjitetin e pėrdhosur me shekuj tė qenies njerėzore. Konfirmoi vlerat e mirėfillta tė tij duke e sjellur atė nė piedestalin, qė nė realitet edhe e meriton si qenie, tė cilės Allahu i Plotfuqishėm ia besoi mėkėmbėsinė e Tij nė tokė.

S’ka dyshim se Krijuesi i Gjithėsisė e dalloi njeriun nga tė gjitha krijesat tjera me dhuntinė e tė menduarit dhe tė tė logjikuarit, e mendja si bazė dhe themel i mėsimit dhe arsimimit, sipas Islamit ėshtė instrumenti mė i fuqishėm pėr realizimin e aspiratave dhe idealeve njerėzore. Ajo ėshtė dhurata mė e ēmueshme dhe mė madhėshtore e Zotit, qė njeriun e lartėsoi mbi tė gjitha krijesat e gjalla nė tokė. Nisur nga ky fakt, njeriu duke shfrytėzuar kėtė dhunti hyjnore arriti kulturė dhe qytetėrim. E qytetėrimet mbesin tė pėrjetshme pėr aq sa ato i ofrojnė njerėzimit gjurmė qė nuk zhduken as treten nė ēdo lėmė qoftė; shkencore, morale a materiale.

S’ka dyshim se Islami ėshtė njė fe vizionare, gjithpėrfshirėse, vizioni i sė cilės ėshtė relevant pėr ēdo aktivitet dhe pėr ēdo pėrpjekje njerėzore, qoftė fizike, shpirtėrore, shoqėrore, ekonomike, politike a kulturore.

Islami i dha impulse tė reja invencionale dhe kreativitet mendimit njerėzor. Muslimanėt, tė prirė nga ndjenjat arsimdashėse, burimin inspirativ tė tė cilave e gjenin pėrherė nė ajetet kuranore, e kuptuan shumė drejt porosinė e Allahut xh.sh. Ajetet e shumta qė flasin pėr diturinė dhe pėr dijetarėt, inspiruan mendjet mė tė ndritura islame qė tė shkruajnė me penat e tyre vepra e vepra tė ēmuara e tė vlefshme, qė pėr shumė shekuj me radhė shėrbyen si literatura burimore pėr shkencėn e atėbotshme botėrore.

Ėshtė e pamohueshme se qytetėrimi dhe kultura islame luajtėn njė rol kyē dhe determinant nė historinė e progresivitetit njerėzor, duke i dhuruar njerėzimit kulturė, dije e shkencė. Kėto vepra tė tyre tė shkruara nė lėmenj tė ndryshėm shkencorė si nga lėmi i medicinės, filozofisė, logjikės, astronomisė, fizikės, kimisė dhe matematikės, edhe sot, me njė admirim e respekt tė thellė lexohen dhe vlerėsohen lartė nga studiuesit e ndryshėm shkencorė.

* * *

Para se tė hyjmė nė njė elaborim mė tė thukėt tė temės nė fjalė, ėshtė e udhės qė tė njihemi mė pėr sė afėrmi me vetė Kur’anin, si fjalė e zbritur e Allahut, se ē’pėrmban ky libėr i shenjtė, a ėshtė libėr thjesht legjislativ pėr vėnien e normave tė jetės njerėzore apo ėshtė edhe libėr qė nxit nė zbulimin e shumė sekreteve tė kėsaj ekzistence, tė cilėn mjerisht ende fare pak e njohim. Ēuditėrisht shumė gjėra qė na rrethojnė, shumė procese qe ndodhin nė ne dhe rreth nesh, ende janė tė mbuluara me perden e fshehtėsisė dhe janė ende tė pakapshme pėr mendjet tona.

Kur’ani pa dyshim ėshtė fjalė e Allahut - Kelamullah, i cili nė formė tė shpalljes iu dėrgua Muhammedit a.s. pėrgjatė 23 viteve, me qėllim qė njerėzimin ta nxjerrė nga errėsira dhe injoranca, pėr ta shpėnė nė dritėn e sė vėrtetės.

Mendimi kuranor ėshtė shumė i gjerė, i thellė, universal dhe analizuar nga ēdo aspekt i pashterrshėm. Ai me bukurinė e tė shprehurit, me thellėsinė e mendimit nė zbėrthimin dhe shpjegimin e tė gjitha ēėshtjeve qė ngėrthen nė vete, paraqet vlerėn mbinjerėzore, dhe si i tillė pėr muslimanėt ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet mendim i gjallė i realitetit nga njėra anė, dhe fuqi nxitėse e zhvillimit e tė thellimit tė mendimt kreativ nė jetėn e tyre tė pėrditshme nga ana tjetėr.

Porosia e parė e Zotit drejtuar njerėzimit qė tė lexojnė, tė mėsojnė e studjojnė, nuk ishte as e rastit e as spontane, por pėrkundrazi ajo kishte qėllim tė caktuar dhe domethėnie tė thellė.

Kur’ani me kėto porosi universale hapi rrugė e shtigje tė reja qė njeriu tė pėrsosot sa mė tepėr nga aspekti i diturisė , sepse qėllimin final tė jetės - afrimin pranė madhėshtisė sė Allahut xh.sh. e dinė mė sė miri dijetarėt e ndėrgjegjshėm e tė sinqertė, tė cilėt Kur’ani i ngrit nė piedestalin mė tė lartė tė njerzshmėrisė.

Gjuha e Kur’anit ėshtė njė gjuhė e qartė, e pėrsosur dhe e kuptueshme. Ajo shquhet pėr nga stili, struktura dhe pėr nga saktėsia e konciziteti i shprehjes, duke i tejkaluar aftėsitė e njeriut tė rėndomtė sepse ėshtė fjalė e Zotit, e fjala e Tij nuk mund tė ketė model imitues.

Vėrtet kushdo qė i qaset dhe studjon Kur’anin famėlartė me bindje, realisht, me vėmendje tė themeltė dhe precizitet, i liruar nga obsesionet dhe botėkuptimet e errėta, do ta zbulojė njė thesar tė artė dhe do ta kuptojė realitetin shpirtėror, kuluror e qytetėrues.

Kur’ani nė fakt nuk ėshtė libėr shkencor, i cili apriori zhvillon zbulimin e diciplinave shkencore, por nė radhė tė parė ėshtė Libėr i Allahut, tė cilin e shpalli krijuesi i botėve, prandaj ėshtė e natyrshme dhe mjaft e logjikshme qė Allahu flet pėr krijimin, rregullimin preciz tė ekzistencės, duke provokuar kėshtu intelektin njerėzor nė meditim tė thellė kur thotė:

 “Nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndryshimin e natės dhe tė ditės ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt”

Kur’ani famėlartė flet pėr faktet dhe fenomenet shkencore, njė nga njė, ndonjėherė qartė dhe me precizitet tė paparė, e nganjėherė nė formė alegorike e metaforike. Kur’ani flet pėr krijimin e kozmosit, qė nga forma e tij si mjegullirė e zjarrtė, pastaj flet mbi galaktikat, yjet, planetet, sistemin diellor, tokėn, pėr hėnėn me etapat e saj, mbi krijimin dhe etapat e zhvillimit embrional, llojet e botės bimore dhe shtazore, rrotullimin e tokės rreth boshtit tė saj dhe rreth diellit etj.

Ata tė cilėt pohojnė se Kur’ani nuk ka ardhė si libėr qė ka tė bėjė ekskluzivisht vetėm me shkencė, kanė tė drejtė, sepse nė radhė tė parė ai ėshtė libėr hyjnor i cili erdhi qė tė na mėsojė rregullat e besimit e tė adhurimit tė drejtė nė Allahun xh.sh., e nuk erdhi qė tė na e mėsojė astronominė, gjeografinė, kiminė, biologjinė apo embriologjinė, megjithatė, nė tė njėjtėn kohė, kur pohojnė se Kur’ani pėrmendi disa mrekulli, tė cilat shkenca ende nuk ka arritur t’i zbulojė deri mė sot, kjo poashtu ėshtė e vėrtetė.

Kur’ani, edhe pse nuk erdhi fjala vie tė na mėsojė shkencėn e embriologjisė, ai vjen dhe prek njė ēėshtje qė ka tė bėjė me embriologjinė dhe na informon detajisht pėr tė, ndėrsa shkenca e embriologjisė arrin tek ajo vetėm pas njė hulumtimi dhe studimi prej qindra e ndoshta edhe mijėra vitesh. Kjo vlen edhe pėr shkencat tjera tė kėsaj bote.

Shkenca ėshtė masė e realizueshme e cila pohohet me fjalė, argumentohet me fakte dhe realizohet nė praktikė, e meqė Allahu ėshtė krijues i tė gjitha diturive, atėherė mesazhi i Kur’anit ėshtė vėrtet shkencor dhe mund t’i bėjė ballė sfidės sė shkencės nė ēdo kohė. Mesazhi i Zotit mėshirėplotė ėshtė i pagabueshėm dhe s’mund tė imitohet nga njeriu . Revelata e Tij ėshtė njė mrekulli qė sfidon mbarė njerėzimin pėr tė parė e provokuar vetėn e tyre.

Ēdo njeri nė mėnyrėn e vet i qaset, e pėrjeton, e hulumton dhe e zbulon Kur’anin, ndėrsa rezultati iu del gjithnjė i njejtė. Tė gjithė e pranojnė atė fuqi tė fshehtė, magjepse e tėrheqėse e cila e karakterizon fjalėn e Allahut. Besimtarėt e sinqertė nė tė gjejnė ushqimin e tyre shpirtėror, ftesėn, programin dhe ardhmėrinė, ndėrsa jobesimtarėt nė tė hasin befasinė, fascinimin, habitjen dhe paaftėsinė e tyre pėr ta imituar.

Kur’ani sipas formės pėrmbajtėsore, bukurisė sė tė shprehurit dhe precizitetit tė gjuhės, paraqet diē qė nuk hyn nė sferat e aftėsisė njerėzore.

Ftesa e Kur’anit drejtuar njerėzimit pėrherė ėshtė e hapur dhe e pamposhtur dhe i tillė do tė mbetet.Ai mbetet fjalė e Allahut, atribut i pėrhershėm i Tij, mesazh i pėrkryer dhe i pėrpikėt, i ēliruar nga ēdo kundėrthėnie dhe kontradiktė.

Autenticiteti i Kur’anit nuk le asnjė dyshim sa i pėrket pastėrtisė, koherencės, harmonisė dhe kontinuitetit kuptimor, origjinalitetit dhe tėrėsisė sė tekstit tė tij.Njėra ndėr karakteristikat kryesore tė Kur’anit famėlartė ėshtė se ai nuk i takon tipit statik, por ėshtė urtėsi dinamike, qė provokon mendjen dhe gjallėron zemrėn. Nė kėtė urtėsi ka njė dinamizėm tė fortė e penetrues, njė fuqi lėvizėse e cila pandėrprerė e nxit njeriun tė studiojė, hulumtojė, zbulojė gjithėēka ka nė kėtė tokė , nė detėra dhe gjithėsi, qė tė kuptojė sekretet e tyre dhe tė nxjerr thesaret e tyre. Me njė fjalė dinamizmi depėrtues i Kur’anit ėshtė madhėshtor dhe i parezistueshėm.

Kur’ani famėlartė pa ndėrprerė na kėshillon dhe na porosit pėr tė mėsuar ēdo shkencė, duke analizuar dhe kuptuar fenomenet e ndryshme qė na rrethojnė pėrēark, siē shihet qartė nga ajetet nė vijim:

“ A nuk i shikojnė devet si janė krijuar ? Edhe qiellin se si ėshtė ngritur ! Edhe kodrat se si janė vėnduar ! Edhe tokėn se si ėshtė shtruar !

* * *

Ne kėtu nw kwtw kumtesw do tė cekim shkurtimisht vetėm disa prej ajeteve tė shumta shkencore nė Kur’anin famėlartė, pėr tė parė e hetuar vizionin largpamės tė fjalės hyjnore, tė cilat i paraprinė shumė zbulimeve shkencore tė kohės mė tė re.

P.sh., kur meditojmė rreth fjalėve tė Allahut xh.sh.

“ A nuk e shohin (dinė) ata tė cilėt nuk besojnė se qiejt dhe toka ishin tė ngjitura e Ne i ndamė ato tė dyja, dhe prej ujit krijuam ēdo gjė tė gjallė...”

shohim se Allahu xh.sh. me kėto fjalė u drejtohet pabesimtarėve - atyre qė janė tė prirur pėr tė mohuar ēdo argument i cili shpie kah ajo se Gjithėsia megjithatė e ka Kreatorin dhe krijuesin e vet. Ai, ua bėn me dije tė gjithėve se para ndoshta miliona viteve , Toka dhe Qiejt si dhe e tėrė gjithėsia ishin njė masė e dendur dhe e pėrbashkėt (retkan) , e cila masė i qe ekspozuar temperaturave tė larta dhe shtypjeve e presioneve tė hatashme gjė qė shkaktoi njė shpėrthim tė madh. Fjala “fe fetaknahuma” do tė thotė ndarje me forcė e dy gjėrave qė pėrbėjnė njė tėrėsi. Kjo ėshtė teoria kuranore e krijimit tė ekzistencės qė nė gjuhėn e e shkencės sė astronomisė quhet “Big Bang” - “shpėrthimi i madh”- sipas sė cilės teori, pas eksplodimit kjo masė u shpėrnda duke formuar kėshtu galaktikat, sistemet e ndryshme diellore, yjet dhe planetet e shumta, tė cilat janė pėrherė nė lėvizje dhe zgjerim e sipėr.

Kėtė gjė e pohon edhe Kur’ani famėlartė nė ajetin :

“ Ne me forcėn Tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė. “

E pabesueshme! para 14 shekujsh, nė Kur’an ėshtė pėrmendur teoria e “shpėrthimit tė Madh”, ndėrsa nė Mesjet nėpėr Evropė mbretėronte bindja se Toka ėshtė njė pllakė e rrafshtė qė noton nė ujė, e tė cilėn e mbajnė njė ka i madh, njė balenė apo katėr elefantė tė mėdhenj. Ēfarė ironie !!!

Pėrderisa nė mesjetė , kish digjte, vriste e prente njerėzit e shkencės Xhordano Brunon, Galileo Galileun etj, tė cilėt tė ndikuar nga mėsimet islame nė Andaluzi (Spanjė) pohonin se Toka sillet rreth Diellit dhe se Dielli ėshtė qendra e sistemit tonė diellor, nė Kur’an shpjegohet shumė qartė lėvizja e tokės dhe e gjithė trupave tė tjerė qiellorė me njė elegancė dhe graciozitet mahnitės.:

“ E i sheh kodrat dhe mendon se ato janė tė palėvizshme, ndėrsa ato lėvizin sikurse retė. (kjo ėshtė) mjeshtri e Allahut qė pėrsosi ēdo send, e Ai ėshtė hollėsisht i njohur se ēka punoni “

dhe :

“Ēdo trup qiellor lėvizė (noton) nėpėr orbitėn e tij tė pėrcaktuar”

Kjo gjithėsi ėshtė e mbushur pėrplot me argumente shkencore, tė cilat argumentojnė mbi ekzistimin e Zotit. Kjo nuk do tė thotė se ne po pėrpiqemi tė argumentojmė pėr vėrtetėsinė e Kur’anit me anė tė shkencės, ngase nė esencė Kur’ani vetė ėshtė mbikqyrės dhe garantues., e shkenca nuk ėshtė gjė tjetėr pėrpos zbuluese e fuqisė sė Allahut nė kėtė Univers.

Kur jemi tek shkencat embriologjike, vėrtet do tė impresionohemi me pėrshkrimin e kėtyre etapave nė Kur’anin fisnik, para madhėshtisė sė tė cilit u pėrkulėn edhe mendjet mė tė ndritura shkencore tė kohės sonė. Fjala ėshtė pėr prof. Kethy Moor, shef i Katedrės sė Anatomisė dhe Embriologjisė nė Universitetin e Torontos nė Kanadė, njėherit edhe kryetar i Shoqatės kanadezo-amerikane pėr hulumtime embriologjike, tė cilit pasi qė ia lexuan kėto ajete kuranore:

“Pėr Allahun, Ne krijuam njeriun prej njė ajke (lėngu) e njė balte, pastaj atė ajkė e bėmė (shndėrruam) pikė uji (farė) nė njė vend tė sigurt. mė pas atė pikė ujė e bėmė copė gjaku, e atė gjak tė ngurtė e bėmė copėz mishi, e atė copėz mishi e shndėrruam nė eshtra dhe eshtrave ua mveshėm mishin, pastaj atė e bėmė krijesė tjetėr (me shpirt). I Lartė ėshtė Allahu mė i Miri Krijues.” ,

ndėr tė tjera tha: “ Vėrtet kėto njohuri nuk mund tė jenė njohuri tė ndonjė njeriu tė para 14 shekujve , sado gjenial tė ketė qenė, por janė fjalė tė larta dhe shpallje hyjnore”.

Madhėshtia e Kur’anit shihet edhe me faktin se tė gjitha kėto etapa embriologjike i emėroi me emra tė veēantė, tė theshtė, tė kuptueshėm dhe preciz, ndėrsa shkenca sot e kėsaj dite nuk i ka emrat e pėrshtatshėm pėr kėto etapa, por ato i ka klasifikuar me disa numra komplikativ dhe mjaft konfuz.

Mrekullia embriologjike nė Kur’an nuk ka tė sosur. Kur’ani madje pėrshkruan edhe tri cipat mbėshtjellėse tė embrionit nė ajetin:

“ Ai ju krijoi nė barqet e nėnave tuaja etapė pas atape, nė tre mbėshtjellės tė errėt...”

Sipas fjalėve tė shkencės tė cilėt zbėrthyen kėto fjalė kuranore, fjala ėshtė pėr:

1. Amnionin - Cipėn e brendshme embrionale

2. Horionin - Cipėn e jashtme embrionale, dhe

3. Sacus Vitellinus - Mbėshtjellėsin e verdhė embrional.

Nė Kur’an pos shumė ajeteve tė cilat flasin rreth astronomisė, gjeografisė, biologjisė, etj, mund tė hasim edhe nė ajete tė cilat kanė tė bėjnė me fizikėn atomike

( bėrthamore), si fjala vie nė ajetin 61 tė kaptinės Junus :

“ Zotit tėnd nuk mund t’i fshihet as sa grimca e as mė e vogėl se ajo e as mė e madhe, por vetėm sa ėshtė evidentuar nė librin e sigurt “

Nė Kur’an pėrmendet se ekzistojnė pjesė edhe mė tė vogla se atomi, dhe kur Kur’ani flet pėr atomin, ai flet edhe pėr ato pjesė tė cilat janė edhe mė tė vogla se atomi si protonet, elektronet, neutronet, mezotronet etj. Do tė thotė, Kur’ani para 14 shekujve ka folur pėr njė mrekulli tė tillė, para se t’i zbulojė fizika atomike.

Ligjet e Zotit xh.sh. sundojnė ēdo atom, ndėrsa atomet janė lėnda dhe themeli i ndėrtimit, nga e cila ndėrtohet e gjithė bota dhe gjithėsia.

Nė pamundėsinė qė nė kėtė punim tė cekim shumė prej kėtyre ajeteve qė kanė tė bėjnė me shkencėn, mjafton tė cekim edhe kėtė tė dhėnė se fjala “Ilm”- dije -shkencė me derivatet e saja ėshtė pėrmendur nė Kur’an mė se 850 herė, qė argumenton qartė pėr pozitėn e lartė tė shkencės dhe tė dijetarėve nė Islam. Pikėrisht kėto ajete tė zėna ngojė, ishin ato qė i nxitėn dhe i shtynė muslimanėt e gjeneratve tė mėhershme qė tė merreshin me studimin e shkencave tė ndryshme ekzakte si matematikės, gjeometrisė, fizikės, kimisė, astronomisė etj, sepse ndjenin pėrgjegjėsi dhe obligim moral-fetar, qė tė studiojnė kėtė gjithėsi, tė cilėn Allahu xh.sh. krijoi me njė pėrsosmėri tė plotė. Shumė prej YJEVE tė cilėt u zbuluan nga muslimanėt dhe u emėrtuan prej tyre, nė shkencėn e astronomisė botėrore, edhe sot njihen me po ato emėrtime. Sa pėr ilustrim ja vetėm disa prej tyre:

1. Achernar – ??? ?????

2. Aldebran –???????

3. Deneb - ?????

4. Algol - ?????

5. Fornex – ??? ???????

6. Fomalhaut – ?? ?????

7. Betelgeuse – ??? ???????

8. Rigel - ???

9. Sirius - ??????

10. Altair - ??????

11. Mira – ??????

12. Taurus – ?????

Tė gjitha kėto argumente dhe fakte bindėse, tė gjitha kėto shenja tė udhėzimit hyjnor sot duhet tė jenė nxitje dhe inspirim pėr ne, por edhe pėr breznitė qė do tė vijnė pas nesh se Kur’anin qė e kemi par duarsh, nuk ėshtė njė libėr i tjeshtė tė cilin vetėm duhet ta lexojmė, por ėshtė libėr me anė tė tė cilit i shprehim madhėrim Krijuesit, dhe nėpėrmjet tij, hyjmė nė botėn ballėhapur edhe nė botėn e shkencės.

Ėshtė njė fakt i pamohueshėm se njerėzimi sado qė tė pėrparojė nė aspektin shkencor, aq mė tepėr do tė bindet nė saktėsinė ė shprehjeve kuranore. Me njė fjalė, shkenca e mirėfilltė, assesi nuk mund tė vijė nė kundėrshtim me tė vėrtetat kuranore, sepse feja islame dhe shkenca janė njė binom i pandarė dhe do ta pėrcjellin njerėzimin deri nė fundin e shtegėtimit tė tij nė kėtė botė.

Mesazhet kuranore drejtuar racės njerėzore sikur na flasin, na drejtohen e na thonė: “ O njeri ! faktet dhe argumentet flasin vetė, prandaj mos u habit, por kujtoje pėrherė se ekziston njė Fuqi Mbinatyrore mbi tė gjitha ligjet dhe shkaqet e kėsaj gjithėsie. Mos u bėn prej atyre qė mohuan Zotin e tyre e nė realitet mohuan veteveten, por ndalu dhe mendo i qetė dhe dije se je krijesė e vogėl, e pafuqishme dhe ke nevojė pėr udhėzim dhe prehje shpirtėrore. E rruga e vetme pėr ta gjetur kėtė udhėzim,ėshtė rruga e Kur’anit, ėshtė rruga e Islamit, qė aq bindshėm na thėrret nė besim nė Fuqiplotin, tė Gjithpushtetshmin, tė Lartmėdhėrishmin, Krijuesin tonė - Allahun xh.sh.”

Jemi tė vetėdijshėm se nė kėtė punim kemi lėnė anash shumėēka, kemi lėnė anash kontributin e dijetarėve muslimanė dhėnė botės shkencore nė shkencat matematikore, ato tė gjeometrisė, tė logjikės e posaēėrisht tė filozofisė, sepse muslimanėt ishin ata qė njė kulturė dhe njė qytetėrim , pothuajse nė agoninė e vdekjes - filozofinė e vjetėr greke, e ringjallėn, e freskuan dhe i dhanė domethėnie jetės filozofike, por pėr kėto do tė flasim herave tjera nėse na ipet rasti - inshaallah.

I lartėsuar dhe i zhveshur nga ēdo e metė je o Allah fuqiplotė !

Vetėm Ty tė takon falėnderimi dhe lavdėrimi !

Na udhėzo neve nė rrugėn e drejtė - nė rrugėn e shpėtimit !

A M I N

 

 

Kur'ani dhe shkenca
Tefsiri nėpėr shekuj
Tefsiri-Xhuzi i 30
Komentime
Artikuj