GJITHĖSIA DHE KUR'ANI

 “A nuk e dinė (shohin) ata tė cilėt nuk besojnė se qiejt dhe toka ishin tė ngjitura (njė tėrėsi), e Ne i ndamė ato tė dyja dhe nga uji kemi krijuar ēdo gjė tė gjallė, vallė a nuk besojnė?! (El Enbija…)

Me zhvillimin e hovshėm tė disiplinave shkencore e posaēėrisht asaj tė astronomisė, njeriu me ndihmėn e aparaturave, teleobjektivėve dhe elektronikės moderne kompjuterike, depėrtoi thellė nė zbulimin dhe njohjen e shumė fshehtėsive dhe misterieve tė gjithėsisė, tė cilat nė njė tė kaluar jo fort tė largėt ishin vetėm ėndrra, dėshira dhe iluzione tė parealizueshme.

Studimi i hapėsirės kosmike ishte dhe mbeti njėra ndėr preokupimet kryesore tė njerėzimit. Fatmirėsisht, sot kemi arritur tė studiojmė deri-diku Tokėn, Sistemin Diellor, dhe me anė tė teleskopėve tė fuqishėm tė depėrtojmė edhe nėpėr mjegullat e dendura interplanetare tė galaktikave tė ndryshme. Sondat (anijet) kozmike tė tipit “Viking”, “Pioneer”, “Voyager”, etj, madje kanė filluar udhėtimet e tyre tė largėta nėpėr hapėsirėn kozmike. Bile, nė sondėn “Voyager” gjendet edhe njė disk nga platina e pastėr me mesazh tė qartė pėr ndonjė intelegjencė tjetėr, nėse ekziston diku, se kėtu te Ne nė Tokė ka jetė, gjallėri dhe intelegjencė e civilizim tė zhvilluar.[1]

Mjafton ta hedhim vetėm njė shikim lartė nesh, nė kupėn qiellore, dhe do tė mbetemi tė mahnitur e tė magjepsur me bukurinė dhe harmoninė e miliarda-miliarda yjeve, planeteve dhe galaktikave, tė cilat janė larg nesh me miliona-miliona vjet dritė.

Patjetėr, njeriut nė kėto momente, mijėra mendime i sillen nėpėr kokė:

- Vallė a jemi tė vetmuar nė kėtė gjithėsi tė pafund?!

- Ku gjendet Toka nė kėtė oqean tė pafund kozmik?!

- A mund tė ketė krijesa tjera pos nesh, qoftė edhe nė forma tjera tė jetės?!

- Kah lėviz sistemi ynė diellor?

- Ēfarė ėshtė galaktika “Rruga e Qumėshtit” apo “Rruga e kashtės sė Kumtrit”

- Ējanė meteorėt, asteroidėt, kometet, njollat (gropat) e zeza?!

- Ē'ėshtė shpejtėsia e dritės?

- Ē'janė “pjatat fluturuese”-ose objektet e paidentifikuara fluturuese, a janė pjellė e imagjinatės njerėzore, apo anije kozmike tė vizitorėve nga Kosmosi?!

- Ē'ėshtė fenomeni i tėrmeteve, vullkaneve, oqeanet, trekėndėshi i Bermudeve etj, dhe shumė e shumė pyetje tjera, qė po e nxisin kėrshėrinė e njeriut nė kohėn e sotme?

Tė gjitha kėtyre pyetjeve do tė mundohemi t'u japim shpjegime (pėrgjigje) adekuate nė dritėn e tė arriturave tė fundit shkencore dhe nė dritėn e ajeteve Kur'anore, tė shpallura para 14 shekujsh, tė cilat pėr ēdo ditė e mė shumė po bėhen aktuale, duke shtyrė shkencėtarėt mė eminentė botėrorė, qė tė futen mė thellė nė hulumtimin e tyre.

Ky studim yni ėshtė vetėm njė pėrpjekje modeste pėr tė depėrtuar nė fshehtėsitė e Gjithėsisė sė pafund, tė kėsaj ekzistence, tė cilėn Allahu xh.sh., e krijoi pėr tė na treguar se Ai ėshtė i Gjithėfuqishėm dhe ekziston. Tekefundit, kėto pėrpjekje, qė po i bėjmė, i kemi obligim qė nėpėrmjet tyre mė lehtė ta gjejmė rrugėn e dritės dhe tė shpėtimit-dhe njohjen e Krijuesit tonė-Allahun xh.sh.:

“Allahu ėshtė Ai, qė krijoi shtatė palė qiej dhe prej tokės aq sa ata; nė to zbatohet vendimi i Tij pėr ta ditur ju se Allahu ka fuqi pėr ēdo gjė. Me tė vėrtetė Allahu ka pėrfshirė ēdo send me dijen e vet” (Et-Talak, 12).

Ne, muslimanėt, s'kemi arsye tė turpėrohemi para tė tjerėve, pse jemi pjesėtarė tė Islamit, por pėrkundrazi duhet tė jemi krenarė, sepse mu kėto fakte dhe argumente tė pamohueshme tė shkencės bashkėkohore tregojnė qartė se feja Islame nuk ėshtė fe e imagjinuar nga njeriu, por ėshtė fe hyjnore e zgjedhur dhe e shpallur nga ana e tė Lartėmadhėrishmit pėr mbarė njerėzinė.

Pra, ta hulumtojmė vetveten, atė qė na rrethon-Gjithėsinė e pafund dhe do ta gjejmė rrugėn e tė Vėrtetės absolute siē thuhet nė Kur'an:

“Ne atyre (pabesimtarėve) do t'ua dėftojmė argumentet tona nė hapėsirat tokėsore e qiellore (horizonte), si dhe nė vetveten e tyre, derisa t'u bėhet plotėsisht e qartė se ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė, Vallė a nuk tė mjafton ty qė Zoti yt ėshtė dėshmues i ēdo gjėje” (Fussilet, 53).

Allahu na ndihmoftė nė kėto pėrpjekje tona fisnike!

“A nuk e dinė (shohin) ata, tė cilėt nuk besojnė se qiejt dhe toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja...”

Allahu xh.sh., me kėto fjalė u drejtohet pabesimtarėve-atyre, qė janė tė prirur pėr tė mohuar ēdo argument, i cili shpie kah ajo se Gjithėsia e ka Krijuesin e vet. Ai, ua bėn atyre me dije, se para “miliona” vjetve, Toka dhe qiejt dhe e tėrė Gjithėsia ishin njė masė e madhe, e dendur dhe e pėrbashkėt e cila masė i qe ekspozuar temperaturave dhe shtypjes tejet tė lartė dhe pas kėsaj ka eksploduar. Vetė fjala fetaknahuma nga rrėnja feteka - do tė thotė ndarje me forcė e dy gjėrave, qė pėrbėjnė njė tėrėsi.

Dihet se materia, nėse i nėnshtrohet shtypjes, fiton nė temperaturė, e nė tė kundėrtėn, nėse zgjerohet, ajo ftohet.

Kjo ėshtė teoria kuranore, tė cilėn shkenca bashkėkohore e ka vėrtetuar edhe nė praktikė, nė bazė tė hulumtimeve tė fundit. Nė shkencėn e astronomise kjo quhet “Shėpėrthimi i Madh”-“Big Bang”. Kėtė teori e pėrkrah edhe shkencėtari i mirėnjohur George Gamov.[2] Pra, nėn presionin dhe temperaturat e larta, u shkaktua eksplodimi i masės, e cila u shpėrnda, duke u formuar kėshtu: galaktikat, sistemet e ndryshme diellore, yjet dhe planetet e ndryshme, tė cilat janė nė lėvizje dhe zgjerim e sipėr. Kur'ani e vėrteton kėtė me ajetin:

“Ne me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė” (Edh-Dharijat, 47)

E pabesueshme! Para 14 shekujsh nė Kur'an ėshtė pėrmendur teoria e “Shpėrthimit tė Madh”, ndėrsa gati nė Mesjetė nėpėr Evropė mbretėronte bindja se Toka ėshtė njė pllakė, qė noton nė ujė, tė cilėn e mbajnė njė ka i madh ose njė balene apo katėr elefantė tė mėdhenj,[3] etj. Ēfarė ironie!!...

Derisa, nė Mesjetė, Kisha digjte, vriste e prente njerėzit e shkencės tė cilėt tė ndikuar nga mėsimet islame nė Endulus (Spanjė), pohonin se Toka sillet rreth Diellit dhe se Dielli ėshtė qendėr tė sistemit tonė diellor nė Kur'an shpjegohet si lėvizje e Tokės dhe e gjithė trupave tjerė qiellorė nė njė harmoni tė plotė:

“E i sheh kodrat dhe mendon se ato janė tė palėvizshme, ndėrsa ato lėvizin si retė, (kjo ėshtė) mjeshtri e Allahut qė pėrsosi ēdo send, e Ai ėshtė hollėsisht i njohur se ēka punoni” (En-Neml, 88) dhe...

“Ēdo trup qiellor lėvizė (noton) nėpėr orbitėn e tij (Jasin,40)

Ndėrsa, njėra ndėr teoritė mė tė reja pėr kataklizmėn, tė cilėn e parashikojnė shkencėtarėt ėshtė edhe kjo: pas disa miliona vjetve dhe pas zgjerimit maksimal tė gjithėsisė, do pasojė pėrsėri fillimi i ngushtimit tė saj, ku trupat qiellorė do tė tėrhiqen ndėrmjet veti me anė tė gravitacionit dhe do tė shkaktohet ndeshja-eksplodimi i tyre.[4] Kjo ėshtė kataklizma e fundit para ringjalljes, tė cilėn na e pėrshkruan Kur'ani famėlartė:

“Atėherė kur tė ēahet qielli, dhe kur tė shkapėrderdhen yjet, dhe kur tė pėrzihen detėrat, dhe kur tė trazohen varret. (El-Infitar, 1-4).

* * *

Tani do tė pėrpiqemi qė nė mėnyrė shkencore tė depėrtojmė nė gjithėsi pėr tė cilėn shkencėtari i njohur amerikan, Carl Sagan, thotė: “Gjithėsi ėshtė tėrė kjo qė ekziston, qė ka ekzistuar dhe qė do tė ekzistojė”.[5] Pra tė vrojtojmė nga lartė kėtė hapėsirė kozmike me pėrmasa kaq tė mėdha.

Sipėrfaqja e planetit tonė-Tokės, ėshtė vetėm njė bregdet i vockėl i oqeanit kozmik; ndėrsa, vetė sistemi ynė diellor, gjendet diku thuase i humbur ndėrmjet paskajshmėrisė dhe amshueshmėrisė sė kėsaj ekzistence. Dimensionet e kozmosit janė aq tė paarritshme dhe tė pafundshme, saqė pėr matjen e tij ėshtė absurde tė pėrdoren njėsitė matėse me tė cilat ne shėrbehemi nė Tokė, siē janė: metri, mila apo jardi. Nė vend tė tyre, largėsitė kozmike maten me shpejtėsinė e dritės. Dijmė se rrezja e dritės pėr njė sekondė kalon pėrafėrsisht 300.000 km/sec. Andaj pėr vetėm 8 minuta, drita e diellit arrinė nė Tokė, qė do tė thotė se Dielli ėshtė larg Tokės sonė 8 minuta shpejtėsie tė dritės, kurse pėr njė vit rrezja e dritės kalon pėrafėrsisht 10 biljon kilometra tė hapėsirės qiellore (kozmike). Kėshtu, pra me shpejtėsinė e dritės, nuk e matim kohėn, por largėsinė prej njė trupi qiellor nė njė tjetėr.[6] Ėshtė njė realitet i pamohueshėm se sot pėr sot tė udhėtohet me anije kozmike, e cila zhvillon shpejtėsi tė madhe-sa ajo e dritės ėshtė e pamundshme. Sa pėr ilustrim, raketat, anijet dhe sondat e sotme tė tipit: “Apollo”, “Voyager”, “Pioneer” dhe “Space Shatle”, mund tė zhvillojnė shpejtėsinė maksimale vetėm deri nė 40 km/sec, dhe atė vetėm deri sa kanė karburante pėrkatėse ose pėrafėrsisht 7-8 min. Gjatė kėsaj kohe ato e arrijnė shpejtėsinė maksimale 7 herė mė tė madhe se ajo e forcės sė gravitacionit dhe vazhdojnė udhėtimin me ndihmėn e inercionit.

Njėra prej zgjidhjeve tė mundshme nė tė ardhmen, ėshtė raketa atomike, e cila nxjerr nga reaktori bėrthamor energji tė lartė, me anė tė sė cilės mund tė arrihet shpejtėsi deri nė 200 km/sec. Mirėpo, edhe pėrkundėr kėsaj shpejtėsie tė madhe anijes kozmike pėr tė arritur deri te ylli “Proxima Centauri” do t'i nevojiteshin 6.666 vjet udhėtim. Nga kjo shihet, se, me raketa atomike, mund tė hulumtojmė vetėm sistemin tonė diellor, por jo edhe tė udhėtojmė nėpėr hapėsirat e mėdha kozmike.[7]

* * *

Nė kėtė paskajshmėri tė Gjithėsisė, athua vallė ku mund tė gjendet Toka jonė?

Pėr ta gjetur mė lehtė, ua japim fjalėn astronomėve qė nga kėndvėshtrimi i tyre tė na e gjejnė planetėn tonė, nėpėr kėtė gėrshetim yjesh, mjegullave kozmike, planeteve dhe galaktikave tė panumėrta.

“…Gjendemi diku nė mbretėrinė e mjegullave kozmike rreth, 8 miliardė vjet dritė larg Tokės, tė rrethuar nga shumė galaktika, tė cilat pėrbėhen prej elementeve tė plinit, pluhurit dhe miliarda e miliarda yjeve.

Shikuar nga largėsia, ēdo galaktikė tė pėrkujton nė njė koleksion gjėrash tė bukura e tė ēmuara, si guaca apo korale nė oqeanin kozmik. Pėrafėrsisht supozohet se ka rreth 100 miliardė galaktika dhe secila prej tyre pėrbėhet prej nga 100 miliardė yjesh. Nė ēdo galaktikė, ka ndoshta po aq planete sa edhe yje, qė d.m.th.: 1011x1011 = 1022, ose 10 miliardė biljona yje dhe planete. Nėse e vėshtrojmė kėtė shifėr kaq impozante, shtrohet pyetja:

- Athua jemi tė vetmuar nė kėtė gjithėsi si qenie intelektuale, apo nėpėr kėtė gjithėsi ka edhe forma tjera tė jetės dhe tė inteligjencės?

Nga largėsia prej 8 miliardė vjet dritė, e kemi shumė vėshtirė ta dallojmė edhe tufėn galaktike nė tė cilėn gjendet galaktika jonė, e quajtur “Rruga e Qumėshtit”, e jo mė, ta dallojmė Diellin apo Tokėn, tė vetmin planet tė Sistemit tonė diellor pėr tė cilin mund tė dėshmojmė se ėshtė i banuar, i cili ndriēon shumė zbehtė nga reflektimi i dritės sė Diellit.

Etapa e ardhshme e udhėtimit tonė, na shpie deri te “STRUKTURA” tė cilėn astronomėt e quajnė “Grupi i galaktikave lokale”. Dimensionet e kėsaj tufe galaktikash janė disa miliona vjet dritė. Nė tė, gjenden diku rreth 20 galaktika. Njėra prej kėtyre galaktikave ėshtė edhe galaktika “M-31” e cila shikuar nga Toka gjendet nė konstelacionin-tufėn e ANDROMEDĖS.

Sikurse galaktikat tjera spirale edhe ajo ėshtė njė rreth i madh i zjarrtė yjesh, plinit dhe pluhurit. Galaktika M-31, i ka dy galaktika tė vogla eliptike, tė cilat mbahen ndėrmjet veti me anė tė gravitacionit. Ligji i gravitacionit mbretėron gjithkund nė gjithėsi.

Tash, nga bota jonė na ndajnė vetėm 2 milion vjet dritė. Pas galaktikės M-31 gjendet edhe njė galaktikė e ngjashme me tė, e ajo ėshtė galaktika jonė “Rruga e qumėshtit”, krahėt spiral tė sė cilės sillen ngadalėz nė rreth njėherė nė 250 milion vjet.

Po i afrohemi dalėngadalėz shtėpisė sonė. Vetėm 40 mijė vjet dritė na ndajnė nga Toka. Po shpejtojmė drejt qendrės sė masivit tė galaktikės amė. Nėse duam ta gjejmė Tokėn duhet ta ndėrrojmė kahjen e udhėtimit tonė dhe tė drejtohemi kah periferia e largėt e “Rrugės sė qumėshtit” nė drejtim tė njė pike tė errėt, buzė cepit tė krahut tė largėt spiral.

Galaktika jonė “Rruga e Qumėshtit” pėrbėhet prej mė se 200 miliardė yjesh madhėsish tė ndryshme, lėvizja e tė cilėve karakterizohet me pėrpikėri, pėrputhshmėri dhe graciozitet (elegancė) tė mrekullueshme.

Toka, pėr ēdo ditė lėviz rreth Diellit 2,5 milion kilometra, kurse 8 herė mė tepėr udhėton se bashku me Diellin kah qendra e “Rrugės sė Qumėshtit” e ndoshta edhe dy herė mė tepėr “Rruga e Qumėshtit” nxiton kah tufa galaktike-VIRGO. Pra, ne, lirisht mund tė quhemi - udhėtarė tė pėrhershėm kozmik.[8]

Vallė! A nuk pėrputhet e tėrė kjo pėrpikshmėri me fjalėt e shenjta nė Kur'an: “Ēdo trup qiellor lėviz nėpėr orbitėn e tij” (Jasin, 40).

Tash, arritėm deri nė oborrin tonė, 1 vjet dritė prej Tokės (nė periferinė e sistemit tonė Diellor). Dielli ėshtė i rrethuar me luzma tė rrumbullakėta tė fjollave (shtėllungave) gjiganteske nga akulli, gurėt dhe molekulave organike tė bėrthamave kometike. Kohėpaskohe, gravitacioni i ndonjė ylli apo planeti, nė kalim e detyron ndonjėrėn prej kėtyre pjesėve tė akullta tė afrohet kah brendėsia e Diellit, e atėherė nxehtėsia e Diellit e shkrinė atė akull, duke formuar kėshtu njė bisht tė mrekullueshėm si tė kometės.

- Po i afrohemi planeteve tė sistemit tonė Diellor “tė robėruara” pėrgjithmonė nga Dielli, tė detyruara tė sillen nėpėr shtigje spirale, nėn ndikimin e gravitacionit dhe energjisė diellore. Ja, Plutoni i mbuluar i tėri me akull metanik, i pėrcjellur besnikėrisht nga sateliti i tij i pandashėm Haroni, i ndriēuar shumė zbehtė nga Dielli i largėt.

Ja ku duken edhe planetet gjigante nga plini-gazi: Neptuni, Urani, Jupiteri dhe margaritari i sistemit Diellor - Saturni.

Tash, dallohen shumė bukur Marsi-planeta e kuqe me vullkane tė larta, kanjone dhe lugina, Venera dhe Merkuri dhe sateliti i Tokės - Hėna. Tė gjitha kėto planete, pra edhe Toka-sillen rreth Diellit, i cili pėrbėhet prej heliumit dhe plinit tė lėngėt. Dielli ėshtė qendra e sistemit tonė diellor. Nga tėrė masa e Sistemit Diellor, Dielli zė 99,86 %, ndėrsa masėn tjetėr tė mbetur: 0.14 % e pėrbėjnė nėntė planetet tjera tė Sistemit. Sipas shkencėtarėve, jeta e Diellit numėron mbi 5 miliardė vjet. Sipėrfaqja e tij ėshtė 12.000 herė mė e madhe se ajo e Tokės. Vėllimi i tij ėshtė 1.305.000 mė i madh se i Tokės. Pesha (masa) e Diellit ėshtė nga 333.000 herė mė e madhe se ajo e Tokės. Largėsia ndėrmjet Diellit dhe Tokės ėshtė rreth 150 milion km.[9]

Ja edhe fundi i udhėtimit tonė kozmik. Po i afrohemi Tokės sonė tė kaltėr, tė vockėl e tė humbur diku nėpėr oqeanin e pafund kozmik. Pra, mirėsevini nė planetėn e Tokės-shtėpinė dhe folenė tonė! Mirėsevini nė botėn e kaltėr, tė qiellit tė pastėr, tė oqeaneve, maleve e lėndinave, botė, e cila vlon nga gjallėria, pėr tė cilėn nė Kur'an thuhet:

“Prej asaj (Tokės) Ne u krijuam juve, nė tė do t'iu kthejmė pėrsėri dhe prej saj do t'ju nxjerrim edhe njė herė” (Ta-Ha, 55).

“E pastaj Tokėn e rrafshoi (nė mėnyrė vezake-eliptike)” (En-Naziat 30).

Ky ajet ėshtė njėri prej ajeteve, qė tregojnė mrekullinė hyjnore gjatė krijimit tė Tokės. Me anėn e satelitėve artificialė dhe fotografimet e tyre, shihet qartė se Toka ka formė vezake-eliptike e jo plotėsisht tė rrumbullakėt. Banorėt arabė tė Afrikės Veriore pėr fjalėn vezė e pėrdorin termin “dahjetu” nė vend tė asaj “bejdatu” siē e pėrdorin arabėt e tjerė.[10]

“Dhe nė Tokė Ne kemi krijuar bjeshkė tė paluhatshme qė tė mos i lėkundė ata, dhe nėpėr to kemi bėrė lugina e rrugė, nė mėnyrė qė ata tė orientohen”. (El-Enbija'ė, 31).

Emri Tokė “ERDUN” ėshtė pėrmendur 466 herė nė Kur'an.

“... Dhe nga uji kemi krijuar ēdo gjė tė gjallė, vallė a nuk besojnė”.

Dihet se uji ėshtė njėra ndėr komponentet kryesore tė jetės sė njeriut. Edhe vetė konstrukti i njeriut ėshtė i tillė qė nė trupin e tij pėrmban njė masė tė madhe tė ujit, p.sh. trupi mesatar i njeriut prej 75 kg pėrmban 46 kg ujė, gjak dhe materie tjera tė lėngshme. Po ashtu edhe Toka 73% ėshtė ujė ndėrsa 27% tokė (dhe).

Nėpėr oqeanet tokėsore uji ėshtė i njelmėt, e edhe kjo ėshtė njė prej fshehtėsive hyjnore tė Allahut xh.sh. dhe njė prej ēudirave tė kėsaj bote. Njelmėsia ėshtė ajo qė mbron ujin nga prishja (qė tė marrė erė). Pa kripėn oqeanike prishet edhe ajri dhe vdesin tė gjitha qeniet e gjalla. Po ashtu oqeanet janė ato, qė kryejnė veprimin e ujitjes sė tokės me anė tė shiut, sepse ata thithin nxehtėsinė e dritės sė Diellit dhe pastaj e shndėrrojnė nė ujė, nė avull, aq sa ka nevojė.[11]

Edhe vetė krijimi i njeriut ėshtė i lidhur ngushtė me elementin UJĖ. Pasi qė Zoti xh.sh. i urdhėroi melaiket tė mbledhin tė gjitha llojet e dheut pėr konstruktimin e trupit tė njeriut, i urdhėroi gjithashtu qė kėtė dhe (pluhur, baltė) ta pėrziejnė me ujė, e pastaj i dha gjallėri. Ja si na i pėrshkruan Kur'ani etapat e krijimit tė njeriut prej ujit-baltės dhe zhvillimin e embrionit nė barkun e nėnės.

“Pėr Allahun, Ne krijuam njeriun prej njė ajke (lėngu), e njė balte. Pastaj atė (ajkė-baltė) e bėmė (e shndėrruam) pikė uji (farė) nė njė vend tė sigurtė. Mė pas, atė pikė uji e bėmė copė gjaku, e atė gjak tė ngurtė e bėmė copė mishi, e atė copė mishi e shndėrruam nė eshtra, dhe eshtrave ua veshėm mishin, pastaj atė e bėmė krijesė tjetėr (me shpirt) I lartė ėshtė Allahu, mė i miri Krijues” (El-Mu'minun, 12-14), dhe

“Ai qė pėrsosi krijimin e ēdo gjėje, dhe krijimin e njeriut e filloi nga balta, pastaj bėri qė pasardhėsit e tij tė rrjedhin prej njė pike uji tė dobėt (spermės)” (Es-Sexhde 7-8)

Vallė, a nuk mjaftojnė kėto fakte dhe argumente pėr zemėrngurtėt dhe pabesimtarėt?!

A nuk e shohin ata, se tėrė kjo ekzistencė kaq e pėrpikėt, me kėtė harmoni kaq tė plotė ndėrmjet veti e ka Krijuesin e vet?

Ēdo lėvizje nė kėtė Gjithėsi, ēdo pėllėmbė e saj tregon Urtėsinė e Krijuesit, sepse, Ai ēdo gjė e ka krijuar me masė tė pėrsosur:”

“... Ai krijoi ēdo gjė, duke e pėrsosur nė mėnyrė tė qartė e tė matur” (El-Furkan, 2) dhe:

“Kėta janė shembuj qė Ne ua sjellim njerėzve, por kėta nuk i kupton kush pos dijetarėve. Allahu krijoi qiejt dhe tokėn, me njė qėllim tė caktuar Nė to, me tė vėrtetė, ka fakte pėr besimtarėt” (El-Ankebutė, 43-44)

METEORĖT, KOMETAT, ASTEROIDĖT

I lartėsuar qoftė i Madhi Zot xh.sh., ligjet e tė Cilit mbretėrojnė kudo nė kėtė gjithėsi. Ēdo lėvizje nė tė, ėshtė e pėrpiktė dhe ka njė qėllim tė caktuar. Ēdo trup qiellor lėviz dhe noton me njė elegancė tė pėrsosur, duke na mahnitur e magjepsur dhe duke na nxitur neve tė hulumtojmė kėtė oqean tė pafund, pėr tė gjetur nė tė shenjat e udhėzimit tonė. Ēdo gjė nė kėtė gjithėsi ėshtė nė shėrbim tė njeriut-kėsaj krijese mė tė pėrsosur, tė cilės Zoti xh.sh., i dha dhuratėn mė tė ēmueshme MENDJEN. Prandaj, o njeri-pėrdore logjikėn-kėtė dhunti hyjnore dhe gjeje tė vėrtetėn e amshueshme, duke hulumtuar fshehtėsitė dhe misteriet e kėsaj gjithėsie! Mėso, studio, hulumto dhe njihe Madhėshtinė e Krijuesit tėnd!

METEORĖT

Toka ėshtė njė planet i mrekullueshėm, dhe kryesisht i qetė. Gjėrat nė tė ndėrrojnė, por me njė ngadalėsi shumė tė madhe. Ne mund tė jetojmė tėrė jetėn e qė personalisht tė mos pėrjetojmė ndonjė fatkeqėsi elementare natyrore mė tė madhe e mė tė fuqishme se sa furtuna e pėrcjellur me shi e bubullimė. Pėr kėtė arsye jemi bėrė tė qetė e tė pabrenga, ndonėse nė historinė e Tokės gjurmėt janė evidente nga fatkeqėsitė, qė kanė ndodhur nė kėtė planet siē janė: pėrmbytjet, vullkanet, tėrmetet, rėnia e meteorėve dhe asteroidėve nga qielli etj. Njė prej tyre ka ndodhur nė Tokėn tonė mu nė kėtė shekull dhe atė me 30.06.1908 nė Tunguska tė Sibirit, kur njė disk gjigant nga zjarri ēau me shpejtėsi tė madhe hapėsirėn qiellore dhe u ndesh me tokėn.

Pas kontaktit me Tokėn eksplodimi i kėsaj mase tė zjarrtė ishte aq i fuqishėm saqė rrafshoi dhe dogji pyjet me qindra km. pėrreth. Ky eksplodim i madh, bėri njė goditje tė fuqishme valore nė atmosferė. Kjo valė u soll rreth tokės dy herė. Plotė dy ditė pas kėtij eksplodimi nė atmosferė kishte pluhur tė pastėr e tė shndritshėm, saqė nė mes tė natės, nėn dritėn difuzive mund tė lexoheshin gazetat nėpėr rrugėt e Londrės - 10 mijė km. larg vendit tė ngjarjes.[12]

Qeveria e Rusisė cariste nuk i dha aq rėndėsi kėsaj ngjarjeje, kėshtuqė tek nė vitin 1927 u dėrgua njė ekspeditė pėr ta analizuar kėtė ngjarje (fenomen).

Disa shkencėtarė shprehėn mendimin se ky eksplodim u shkaktua nga njė pjesė e antimateries, e cila erdhi nga gjithėsia dhe nė kontakt me materien e rėndomtė tė tokės eksplodoi dhe u zhduk duke u shkatėrruar nė formė tė shkėlqimit me rreze GAMA. Mirėpo mosprezenca e radioaktivitetit nė vendin e ngjarjes nuk e pėrmban kėtė teori.

Grupi i dytė thanė se atė ditė njė mini-vrimė (gropė-shpellė) e zezė kaloi nėpėr tokė, u fut nė Sibir dhe doli nė anėn tjetėr tė tokės. Mirėpo qendrat dhe institutet pėr hulumtimin e goditjeve valore nė atmosferė, nuk pėrmendin se atė ditė pati fluturim tė ndonjė objekti nga Atlantiku Verior.

Grupi i tretė i shkencėtarėve shprehėn mendimin e tyre se ndonjė anije e madhe kozmike pėr shkak tė ndonjė gabimi teknik, me prejardhje nga ndonjė civilizim jashtė sistemit tonė interplanetar, u rrėzua nė Sibir. Mirėpo nė vendin e goditjes nuk ka kurrfarė gjurmėsh tė ndonjė anijeje tė rrėzuar kozmike, kėshtu qė edhe kjo teori bie nė ujė, megjithėse shkencėtari rus Dr. Aleksej Zolotov me ngulm pohon njė gjė tė tillė. [13]

Mirėpo, ajo qė mund tė konkludohet me siguri, thonė shkencėtarėt, ėshtė se atė ditė nė Tunguska tė Sibirit ndodhi njė eksplodim i fuqishėm, njė goditje valore enorme dhe djegie masive e pyjeve pėrreth. Duket se ekziston vetėm njė shpjegim: Nė Tunguska tė Sibirit ra njė pjesė e madhe e ndonjė komete - meteori.

Athua ē'janė meteorėt? Ē'janė kėto predha tė zjarrta, qė vijnė nga qielli?

Nė shumė vende nė Kur'an pėrmenden kėto shkėndija - shigjeta - gurė tė zjarrtė, qė bien nga qielli, p.sh:

“Ne jemi at qė kemi arritur nė qiell, por atė e gjetėm pėrplot me roje tė forta (engjėj) dhe shkėndija tė zjarrta (meteorė). Ne uleshim rreth tij nėpėr vende tė pėrshtatshme pėr tė dėgjuar diēka, por ai qė pėrgjon tani, do tė hasė nė pritėn e shkėndijės sė zjarrtė (meteorėve)” (El Xhinn 8-9).

Nė realitet, meteorėt janė trupa tė ngurtė nga gurėt, akulli dhe xehet e ndryshme, qė herė pas herė bien nga qielli, tė cilėt nė kontakt me atmosferėn e tokės shkėlqejnė gjatė rėnies sė tyre nė tokė. Pjesėt e imta meteorike shkrihen dhe humbin plotėsisht nėpėr shtresat e larta tė atmosferės. Pjesėt e mėdha meteorike nuk arrijnė tė shkrihen, kėshtu qė bien nė tokė si disqe apo masa tė zjarrta. Kėta meteorė duke ēarė ajrin, prodhojnė zhurmė tė madhe, e cila i shėmbėllen shpėrthimit tė bombės. Peshat e meteorėve janė tė ndryshme, disa prej tyre arrijnė edhe nė disa mijėra tonė. Njė meteor i rėndė nė Grenlandė, ruhet nė muzeun e Nju-Jorkut dhe peshon 36 tonė.[14]

Nė Arizonė (SHBA) ekziston krateri i madh prej 1200 m, nga njė meteor i rėndė, siē supozohet para 15 deri 40 mijė vjetėsh, kur njė bllok i zjarrtė nga hekuri me madhėsi prej 25 metrash, u ndesh me tokėn me shpejtėsi prej 15 km/sec. Energjia e liruar me atė rast ka qenė pėrafėrsisht sa e bombės nukleare prej 4 megatonėsh.[15]

Numri i meteorėve dhe i objekteve tjera, qė e sulmojnė tokėn pandėrprerė arrin deri nė 20 milion nė ditė, por thuajse shumica e tyre shkrihen dhe humbasin nė atmosferė, kėshtuqė vetėm nga mbeturinat e tyre nė atmosferė mbesin afro 20 mijė tonė pluhur. Por Allahu xh.sh., i Cili ka krijuar ēdo gjė nė mėnyrė tė pėrsosur, ka pėrcaktuar qė Toka atė pluhur ta lejė pas veti gjatė rrotullimit tė saj rreth Diellit, se pėrndryshe nga ky pluhur do tė formohej njė perde e pakalueshme, e cila do t'i pengonte rrezet e Diellit tė arrijnė nė Tokė, e qė do tė rezultonte me zhdukjen graduale tė jetės nė planetin tonė. Kjo ėshtė Urtėsia e Allahut, i Cili u kujdes edhe pėr ēdo imtėsi, siē thuhet edhe nė Kur'an:

“...(Kjo ėshtė) mjeshtri e Allahut qė pėrsosi ēdo send e Ai ėshtė hollėsisht i njohur se ēka punoni” (En-Neml 88).

SHIU METEORIK

Gjatė netėve tė kthjellta, nėse vrojtoni qiellin, sigurisht se do tė vėreni ndonjė meteor, i cili pėr njė moment shndrit dhe zhduket. Ka netė kur mund tė shihet edhe “shiu meteorik”, i cili shfaqet gjithmonė nė tė njėjtat ditė tė vitit, si njė festė e vėrtetė qiellore me fishekzare.

Kėta meteorė nuk janė tė mėdhenj, e nuk janė as yje, qė bien, siē mendojnė disa, por janė thėrmia meteorike. Kėto thėrmia meteorike janė pika qė ndriēojnė nė qiell. Udhėtojnė me njė shpejtėsi tė madhe saqė pas veti lėnė bisht tė shndritshėm si tė ko­metės, i cili nuk vonon shumė e shuhet. Kėta nė tė vėrtetė janė trupa tė errėt, qė sillen rreth Diellit me shpejtėsi prej afro 40 km/sec. Me ajrin e tokės ndeshen nė lartėsinė prej 120 km, dhe nė kontakt me mbėshtjellėsin ajror nxehen, shkėlqejnė dhe ndizen nė lartėsi prej 70 km. Ndonjėherė ngjan qė tė mbushet tėrė qielli me njė shkėlqim tė tillė, i cili nė astronomi quhet “shiu meteorik”. Kjo ndodh, atėherė kur i afrohen mbėshtjellėsit tė tokės nė formė tė pluhurit dhe atė kur kėta meteorė ia prejnė rrugėn tokės gjatė lėvizjes sė saj rreth Diellit. Athua si ndodh ky fenomen natyror? Pėrgjigja ėshtė se meteorėt janė mbeturina nga kometat. Kometat e vjetra, tė cilat shpesh nxehen me rastin e kalimeve tė panumėrta afėr Diellit, treten dhe shkatėrrohen. Mbeturinat, qė mbesin shpėrndahen pėrgjatė tėrė laudhės kometike. Aty ku ajo laudhė e pren shtegun e Tokės, na pret njė luzmė e vėrtetė meteorike. Njė pjesė e asaj luzme qėndron gjithmonė nė tė njėjtėn pjesė tė stazės sė Tokės, kėshtuqė “shiu meteorik” mund tė vėrehet ēdo vit nė tė njėjtėn ditė. Sipas hulumtimeve mė tė reja dita e 30.06.1908 ishte ditė e luzmės meteorike tė “Beta Tauridit”, e cila luzmė ka lidhje me kometėn e Inkės (Encka). Pra sipas tė gjitha gjasave “ngjarja e meteorit tė Tunguskės” u shkaktua nga njė pjesė meteorike e kometės sė Inkės (Encka).[16]

Nė historinė Islame hasim nė njė rast tė tillė kur luzma (tufa) meteorėsh dhe shkėndijash tė zjarrta mbuluan qiellin dhe atė natėn e vdekjes sė halifit tė muslimanėve - Ibrahim Ibėn Muhammedit nė muajin Shevval 289 h. Shiu meteorik mbuloi tėrė qiellin saqė ēdo gjė ndriēonte nė pikė tė natės. Disa mendonin se sytė e qiellit po qajnė e lotojnė pėr vdekjen e halifit tė muslimanėve.[17]

KOMETAT

Nė kohėt e vjetra njerėzit kishin bindje se shfaqja e yjeve me bisht-kometave sjell kob, kėshtu qė datat e shfaqjes sė tyre, gjithmonė i lidhnin me ndonjė luftė apo fatkeqėsi. Shfaqjen e njė komete tė tillė nė vitin 1066 e lidhin me invazionin e Kumanėve nė tokat ruse, nė vitin 1378 me Luftėn Tataro-Ruse, ndėrkaq shfaqjen e kometės nė vitin 1811 e lidhin me pushtimin e Rusisė nga Napoleoni.

Edhe nė historinė Islame hasim nė njė rast tė tillė gjatė kohės sė halifit abasit Muėtesimit nė vitin 223 h/837 e.r, para ēlirimit tė Amurijes, gjė qė i shtyri disa tė jenė skeptikė dhe tė dyshojnė nė suksesin e kėsaj lufte. Mirėpo imani (besimi) i paluhatshėm dhe i fortė i Muėtesimit i shkatėrroi tė gjitha kėto bestytni tė kota, sepse ngadhėnjeu nė atė luftė. Kjo kometė, qė u shfaq gjatė kohės sė Muėtesimit ishte “kometa e Haleut”, e cila u shfaq edhe njė herė nė vitin 1456 duke futur frikė dhe pesimizėm nė mbarė Evropėn, sepse pikėrisht nė atė kohė sulltan Mehmet Fatihu e kishte ēliruar Konstantinopojėn.

Athua ē'janė kėto kometa disa prej tė cilave enden nė kuadėr tė sistemit tonė diellor e disa tė tjera herėpasherė na vizitojnė nga thellėsitė e largėta tė gjithėsisė?

Kah shkojnė nėpėr hapėsirėn e pafund kozmike dhe si u shpėtojnė ndeshjeve me trupat tjerė qiellorė? (me disa pėrjashtime tė rralla)!

A nuk ėshtė kjo mrekulli e vėrtetė, tė cilėn na e vėrteton edhe Kur'ani:

“Ēdo gjė (trup qiellor) noton nėpėr orbitėn e tij” (Jasin 40).

Shkencėtari i parė, qė u mor me studimin e kometave ishte Tycho Brahe, e pas tij kėtė punė e vazhdoi Johann Kepler, i cili pohonte se kometat notojnė nėpėr hapėsirėn kozmike sikurse peshqit nė oqean. Mirėpo, i pari qė nė mėnyrė precize foli shkencėrisht rreth kometave, ishte shkencėtari anglez Edmond Haleu, i cili duke studiuar dhe duke krahasuar datat e shfaqjes sė kometės nė vitet 1531, 1608 dhe 1682, dhe duke pėrcjellur lėvizjet dhe rrotullimet e saj nė hapėsirė, nxori pėrfundim se kjo kometė shfaqet nė tokė ēdo 76 vjet. Bile nė vitin 1682 edhe vetė ishte dėshmitar i shfaqjes sė saj. Ai parashikoi se shfaqja e ardhshme e kėsaj kometeje do tė jetė nė vitin 1758. Edmond Haleu vdiq nė vitin 1742. Kur erdhi viti 1758 kometa u paraqit me tė vėrtetė sipas parashikimeve tė tij dhe pėr kėtė arsye u quajt me emrin e tij “Kometa e Haleut”.[18]

Shpejtėsitė e kometave janė tė ndryshme. Ato, qė janė mė larg Diellit zhvillojnė shpejtėsi mė tė vogėl, ndėrsa ato, qė janė mė afėr tij nxitojnė me shpejtėsi prej afro 400-500 km/sec.

Shtrohet pyetja: Athua pėrse kėto kometa nxitojnė kaq shpejt? Pėrgjigjja e vetme ėshtė se me kėtė shpejtėsi ato e mbrojnė veten nga forca e madhe tėrheqėse e gravitacionit tė Diellit dhe rėnia nė tė, sepse nga nxehtėsia e tij shumė lehtė mund tė shkrihen.

Kometa kryesisht pėrbėhet prej akullit dhe gazeve tė ngurta dhe atė prej: akullit tė lėngėt H2O, akullit metanik CH4 dhe akullit amoniak NH3, tė shoqėruar edhe me gurė meteorikė. Bishti i saj, i cili ėshtė gjithmonė i kthyer kah Dielli (nga reflektimi i dritės sė Diellit shkėlqen) pėrbėhet prej gazeve tė ngurta, kurse astronomi Ėiliam Huggins nė vitin 1868 konstatoi se nė bishtin e kometės ka edhe CIJAN (CN).[19]

SI LINDIN KOMETAT?

Sa i pėrket kėsaj ēėshtjeje ekzistojnė dy mendime (hipoteza), e ato janė:

1. Kometat lindin nga eksplodimet e yjeve, tė cilat shpėrndahen nė hapėsirė dhe

2. Kometat formohen nga eksplodimet e vullkaneve nė planetet e Saturnit dhe tė Jupiterit. (ky mendim ėshtė mė shumė njė hipotezė) [20]

Dihet se planetet sillen nėpėr shtigje eliptike rreth Diellit, megjithėse elipticiteti i tyre nuk ėshtė edhe aq i theksuar. Nė shikim tė parė ato fare nuk dallohen prej shtigjeve rrotullare, ndėrkaq kometat e posaēėrisht ato me kohė tė gjatė periodike enden nėpėr shtigje tė zgjatura eliptike. Planetet janė vendės (autokton) nė sistemin diellor, ndėrsa kometat janė mysafirė tė ardhur nė kėtė sistem. Kometa tė panumėrta ekzistojnė dhe enden nėpėr kėtė hapėsirė kozmike, e posaēėrisht nė sistemin tonė Diellor. Ndėr mė tė njohurat prej kėtyre kometave me shtigje eliptike janė:

1. “Kometa e Haleut” - Kėtė kometė e zbuloi anglezi Edmond Hale nė vitin 1682. Koha e rrotullimit tė saj tė plotė kryhet brenda 76 vjetėsh. Kjo kometė u shfaq nė kėtė shekull dy herė, dhe atė nė vitin 1910 kur shumė bestyt e lidhėn shfaqjen e saj mė Luftėn e Parė Botėrore, dhe herėn e fundit nė vitin 1986. Shfaqja e saj e ardhshme pritet nė vitin 2062.

2. “Kometa e Bellės” - Pėr herė tė parė ėshtė zbuluar nė vitin 1862. Rrotullimi i saj kryhet pėr 6 vjet e 251 ditė. Gjatė rrotullimit tė saj, ia pret udhėn rrotullimit tė Tokės. Pas paraqitjes sė saj nė vitet 1845 dhe 1852, kur u kthye si kometė e dyfishtė mė nuk u pa, sepse nė vitin 1859 kushtet pėr ta parė nga toka ishin tė papėrshtatshme. Sot e asaj dite ajo mė nuk ėshtė shfaqur. Astronomėt nė orbitėn e kėsaj komete vėrejtėn disa grimca tė shndritshme meteorike, dhe nga kjo u kuptua se kjo kometė ėshtė ndeshur me njė trup tjetėr qiellor dhe ėshtė shkatėrruar. Ky ėshtė fati qė i pėrcjell kometat, herėt a vonė!

3. “Kometa Encka (Inka) - Rrotullimi i saj kryhet pėr 3 vjet e katėr muaj. Pėr herė tė parė ėshtė zbuluar nė vitin 1786. Kjo kometė i afrohet Diellit edhe mė shumė se planeti Merkur dhe largohet nga ai deri-diku para shtegut tė Jupiterit. Siē cekėm edhe mė parė supozohet se kjo kometė ishte shkaktar i drejtėpėrdrejtė i shpėrthimit tė madh nė Tunguska tė Sibirit.

ASTEROIDĖT

Nėpėr kėtė hapėsirė kozmike ka shumė trupa qiellorė, tė cilėt lėvizin dhe kanė orbitat e veta. Nė ta mbretėrojnė ligjet e gravitacionit, diku mė pak e diku mė shumė. Edhe asteroidėt bėjnė pjesė nė kėta trupa. Sipas mendimit tė shkencėtarėve, asteroidėt janė trupa tė madhėsive tė ndryshme. Disa prej tyre janė tė mėdha disa qindra km. Shumica e tyre janė nė formė tė zgjatur dhe sillen nėpėr hapėsirė. Nė shumė raste, dy a mė tepėr asteroidė mbahen ngushtė njėri me tjetrin duke u sjellur kah njė pikė e pėrbashkėt. Rrypi asteroid, tė cilin e hasim bukur shpesh nė kėtė gjithėsi ėshtė hapėsirė, ku mė parė ka ekzistuar ndonjė planet, por ėshtė shkatėrruar, apo janė pjesė tė mėdha kozmike, tė cilat nga ndikimi i plimave shkatėrruese tė gravitacionit tė planeteve tė mėdha gjigante,[21] nuk kanė arritur tė formohen si planete.

Ndeshjet ndėrmjet asteroidėve janė tė shpeshta, gjatė tė cilave ndonjė pjesė e ndėrron kahjen e vet dhe rastėsisht ia pren rrugėn Tokės duke rėnė nė tė si meteor nėn ndikimin e fuqishėm tė gravitacionit tė saj. Kėtė e shohim edhe nga Kura'ni kur Allahu xh.sh. thotė:

“A nuk e shohin qiellin e tokėn, qė i ka rrethuar ata para dhe prapa? Sikur tė duam, Ne i shafitim (fundosim) ata nė tokė ose shembim (hedhim) mbi ta copa nga qielli (meteorė). S'ka dyshim se nė kėtė ka argument pėr secilin njeri qė kthen mendjen te Zoti” (Sebe'ė 9).

Unazat e Saturnit kanė ngjashmėri tė madhe me rrypin asteroid, sepse gravitacioni i fuqishėm i Saturnit i ka robėruar pėrgjithmonė kėto pjesė tė akullta tė sillen rreth stazės sė tij.

A ka jetė nė planetet tjera?! Fenomeni i pjatave fluturuese?! Trekėndėshi i Bermudeve?!

Kjo gjithėsi e pafund, qė na rrethon me tė gjitha misteriet dhe fshehtėsitė e veta, kjo lėvizje e pandėrprerė e miliarda-miliarda yjeve, planeteve dhe galaktikave tė panumėrta, qė nė shi­kim tė parė patjetėr tė futė nė mejtime dhe tė nxitė qė ta pyesėsh vetveten: Vallė, a jemi tė vetmuar nė kėtė gjithėsi?!

Kjo ēėshtje i ka preokupuar dhe ka nxitur kėrshėrinė e njerėzve qė nga la­shtėsia, pėr tė qenė mė e theksuar dhe mė aktuale sot nė kohėn tonė bashkėkohore, tė zhvillimit dhe tė pėrparimit mjaft tė lartė teknologjik, e posaēėrisht pas “pushtimit” tė njeriut tė parė nė Hėnė mė 1969. Tė gjithė jemi bėrė kureshtarė dhe nė ankth presim se ē'tė re do tė na sjellė e nesėrmja! Athua ka jetė nė planetet tjera?! A mund tė ketė?! Nėse ka atėherė ku?! Nėse s'ka, athua ne banorėt e Tokės jemi tė vetmit qė patėm fatin ta shijojmė JETĖN - kėtė dhuratė tė ēmueshme nga ana e Allahut xh.sh.?!

Nė tė gjitha kėto pyetje ėshtė vė­shtirė tė japėsh ndonjė pėrgjigje precize, derisa tė mos zotėrosh me fakte bindėse, pėrndryshe kjo ēėshtje mbetet gjithmonė enigmė e pazbuluar.

Mirėpo, duke u nisur nga prizma e faktologjisė do tė pėrpiqemi ta shtjellojmė kėtė ēėshtje nė dritėn e fakteve shkencore dhe tė atyre fetare.

Ē'THOTĖ SHKENCA?

Nė kėtė paskajshmėri tė gjithėsisė dhe miliarda yjesh e galaktikave, qė enden nėpėr tė, ėshtė absurd tė mendohet se vetėm nė planetėn e “vockėl” tė Tokės ka jetė dhe gjallėri. Nuk ėshtė e mundur, thonė shkencėtarėt qė vetėm Toka, e cila gjendet nė periferinė e largėt tė krahut spiral tė galaktikės “Rruga e Qumshtit”, kundruall miliarda planetesh e galaktikave tjera nė kėtė gjithėsi, tė jetė e privilegjuar me dukurinė e JETĖS, GJALLĖRISĖ dhe CIVILIZIMIT. Megjithatė, ėshtė njė realitet i pamohueshėm se Toka jonė nė kuadėr tė sistemit tonė diellor gjendet nė njė pozitė tejet tė pėrshtatshme dhe tė volitshme nė radhitjen planetare. As nuk ėshtė aq afėr Diellit, qė tė mbretėrojnė nė tė temperatura tė larta e tė padurueshme, e as nuk ėshtė aq larg tij, qė temperaturat tė jenė tepėr tė ulėta, e tė mos ketė jetė.

Sipas pohimeve tė shkencėtarėve, nė kėtė hapėsirė tė pafund kozmike ka mijėra e mijėra sisteme diellore, nė tė cilat ka shumė planete qė i shėmbėllejnė Tokės sonė me klimė dhe atmosferė, prandaj ata janė mė se tė bindur se nė gjithėsi mbretėron njė gjallėri e vėr­tetė dhe me padurim presin sinjalet nga lart, dhe kontaktet me “jashtėplanetarėt”.

Meqenėse me anije kozmike ėshtė e pamundur tė hulumtohen planetet jashtė sistemit tonė diellor (pėr shkak tė largėsisė tepėr tė madhe, ku p.sh. ylli mė i afėrt “Alfa Centauri” ėshtė larg nesh 4 vjet dritė), shkencėtarėt dhe astronomėt tėrė forcėn e tyre e kanė pėrqėndruar nė emitimin e sinjaleve dhe tė radiovalėve nė gjithėsi, me shpresė se ndonjė ditė do t'u kthehet pėrgjigja nga “ata”. Kemi cekur nė vazhdimin e parė tė kėsaj teme se sonda kozmike “Voyager” bart me vete njė disk (pllakė) nga platina, me mesazh tė qartė nga Toka, me shpresė se njė ditė ajo pllakė do tė bjerė nė dorė tė civilizimeve tjera interplanetare.

Gjithashtu nga observatoriumi “ARECIBO” pėr ēdo ditė qė nga 16.01.1974 me anė tė radiovalėve tė fuqishme, emitohet pėr nė gjithėsi nė drejtim tė tufės galaktike M 13, e cila gjendet larg prej galaktikės sonė “Rrugės sė Qumshtit” 25 mijė vjet dritė, njė signal i cili pėrmban 1679 informata ose 73x23=1679. Kėto 1679 informata duhet tė radhiten nė rrjetėn prej 73x23 fushash nė mėnyrė qė tė fitohet kjo fotografi:

Kėtu fotoja:

1) Pjesėt e epėrme tregojnė shenjat e atomeve dhe elementeve kimike tė njeriut dhe Tokės.

2) Blloku vertikal paraqet numrin e nukleotideve nė gjenet e krijesės mė poshtė.

3) Njeriu - krijesė me intelekt dhe civilizim qė jeton nė planetin – TOKĖ,

4) Sistemi ynė diellor, e Toka planeti i tretė me radhė pas Diellit e renditur pak mė lartė se planetet tjera, qė aludon se njeriu ėshtė nga Toka.

5) Teleskopi me anė tė tė cilit emitohen kėto sinjale nė gjithėsi.[22]

Shkencėtari rus R.S.Agrest ėshtė i bindur se nė kėtė gjithėsi ka jetė dhe civilizim edhe mė tė zhvilluar se yni nė Tokė. Argumenti i tij kryesor janė disa kristale tė ngjashme me qelqin qė quhet TEKTITĖ, prejardhja e tė cilėve ėshtė mjaft enigmatike. Duke marrė parasysh se TEKTITĖT posedojnė substanca radioaktive tė aluminiumit dhe boriliumit, vjetėrsia e tyre konstatohet shumė shpejt. TEKTITĖT mund tė formohen si tė gatshėm vetėm gjatė temperaturave tė larta dhe rrezatimeve tė forta radioaktive. Sipas Agrestit TEKTITĖT nė Tokė arritėn tė formuar, tė gatshėm nga sondat dhe projektilat e anijeve tė huaja kozmike, qė nė tė kaluarėn e lashtė e kanė vizituar Tokėn tonė.[23]

Sidoqoftė, edhepse kjo teori ėshtė mė shumė njė hipotezė nė sferat e fantazisė, dhe se shkenca ende nuk ka argument tė fortė, i cili sinjalizon se ka jetė nė planetet tjera, shkencėtarėt me­gjithatė besojnė se nė kėtė gjithėsi ka jetė, gjallėri dhe civilizim.

Ē'THOTĖ FEJA?

Sipas mėsimeve Islame, dijmė se Allahu xh.sh., para njeriut krijoi edhe dy lloj krijesash tjera: Melaiket (engjėjt) dhe exhinėt (demonėt), por qė tė dy kategoritė hyjnė nė sferėn e gajbijateve (tė fshehtave) dhe janė tė pakapshme pėr njohuritė dhe shqisat tona njerėzore. Melaiket i krijoi nga drita (nuri), kurse exhinėt nga zjarri.

Mirėpo, shtrohet pyetja: A ka qenie tjera fizike me intelekt nė kėtė gji­thėsi, pa i futur nė kėtė sferė as engjėjt, as exhinėt e as njerėzit?!

Tė shohim se ē'na thotė Kur'ani pėr kėtė:

“Dhe, njė prej argumenteve tė Tij ėshtė krijimi i qiejve dhe i Tokės dhe i (tė gjitha) qenieve tė gjalla, qė i ka shpėrndarė nėpėr to; Dhe Ai me fuqinė e Tij mund t'i tubojė kurdo qė tė dėshirojė” (Esh-Shura 29)

Pastaj me radhė pasojnė ajetet:

“... Ai (Allahu) krijon ēka ju nuk e dini” (En-Nahl, 8)

“Zoti yt krijon ēka tė dojė ...” (El-Kasas, 68)

“Nė ndėrrimin e natės e tė ditės dhe nė ēka krijon Allahu nė qiej e nė Tokė, vėrtetė ka fakte pėr njerėzit qė kanė drojė” (Junus 6)

“... Vetėm Atij (Allahut) i takon pushteti i qiejve dhe i Tokės dhe ēka ka nė mes tyre. Ai krijon ēdo gjė qė dėshiron. Ai ėshtė i Gjithėfuqishėm pėr ēdo gjė”. (El-Maidetu, 17)

Duke lexuar kėto ajete tė shumta Kur'anore, tė cilat shumė qartė aludojnė nė atė se Allahu xh.sh. krijoi shumė krijesa nė qiej dhe nė Tokė, kuptojmė se i Lartmadhėrishmi ėshtė i gjithpushtetshėm. Ai krijon kur tė dojė, ēka tė dojė dhe krijoi ēka ne nuk mund tė dijmė e as s'mund tė paramendojmė, dhe vetėm kur Ai tė dėshirojė pa kurrfarė vėshtirėsie mund t'i tubojė tė gjitha kėto krijesa nė njė vend.

Tė inspiruar e tė frymėzuar nga kėto ajete hyjnore, ne me zemėr tė pastėr e plot Imanė jemi mė se tė bindur se Allahu xh.sh. krijoi kėto planete tė panumėrta edhe krijesa (gjallesa) tjera pos nesh, qė secila nė mėnyrėn e vet e madhėrojnė dhe e falėnderojnė tė Gjithėfuqishmin. Nuk ėshtė e thėnė qė kė­to krijesa (intelegjente) tė jenė nė formėn tonė dhe tė jetojnė sikurse jetėn tonė kėtu nė Tokė, pėr arsye se nė kėtė gjithėsi ēdo gjė i nėnshtrohet ligjeve tė caktuara nga ana e Allahut xh.sh.

Ai, qė mendon se ne jemi tė vetmuar nė kėtė gjithėsi, ėshtė njėsoj sikurse ai, qė e mbyll derėn e shtėpisė sė vet nga brenda dhe mendon se ėshtė i vetėm nė rruzullin tokėsor. Natyrisht se edhe vetė mendja e njeriut e refuzon njė gjė tė tillė, prandaj vėrtetė ėshtė e palogjikshme tė mendojmė se vetėm kjo Tokė jonė e vockėl - e humbur diku nė kėtė paskajshmėri tė gjithėsisė, tė jetė e banuar me qenie intelegjente, ndėrsa miliona-miliona planete tjera qė i shėmbėllejnė Tokės tė jenė tė pabanuara.

Njė gjė ėshtė mė se e sigurt se feja, as dje, as sot e as nė tė ardhmen, nuk e mohon faktin se nė kėtė gjithėsi mund tė ketė forma tė ndryshme tė JETĖS.[24]

Pikėrisht kėto ajete tė zėna ngojė, ishin ato qė i nxitėn dhe i shtynė muslimanėt e gjeneratave tė mėhershme qė tė merren me studimin e shkencės sė astronomisė, sepse ndjenin pėrgjegjėsi dhe obligim moral-fetar qė ta studiojnė kėtė gjithėsi, tė cilėn Allahu xh.sh. e krijoi me njė pėrsosmėri kaq tė plotė. Shumė prej YJEVE, tė cilėt u zbuluan nga muslimanėt dhe u emėrtuan prej tyre nė shkencėn e astronomisė edhe sot njihen me po ato emėrtime. Sa pėr ilustrim ja vetėm disa prej tyre:

1. Achernar – ??? ?????

2. Aldebran –???????

3. Deneb - ?????

4. Algol - ?????

5. Fornex – ??? ???????

6. Fomalhaut – ?? ?????

7. Betelgeuse – ??? ???????

8. Rigel - ???

9. Sirius - ??????

10. Altair - ??????

11. Mira – ??????

12. Taurus – ?????

Tė gjitha kėto argumente dhe fakte bindėse, tė gjitha kėto shenja tė udhėzimit hyjnor sot duhet tė jenė nxitje dhe inspirim edhe pėr ne, por edhe pėr breznitė qė do tė vijnė pas nesh, se gjithmonė duhet kthyer mendjen te Krijuesi ynė, tė hulumtojmė dhe tė studiojmė atė qė ka krijuar, dhe ta madhėrojmė Atė ashtu siē na pėrket neve si muslimanė, sepse:

“Atė (Allahun) e madhėrojnė shtatė qiej dhe Toka dhe gjithēka gjendet nė to, dhe nuk ka asnjė send qė nuk e madhėron Allahun, duke i shprehur falėnderim Atij, por ju nuk e kuptoni madhėrimin qė i bėjnė ata (sepse nuk ėshtė nė gjuhėn tuaj). Ai (Allahu) me tė vėrtetė ėshtė i butė dhe fal shumė” (El-Israė, 44)

“PJATAT FLUTURUESE” OSE OBJEKTET E PAIDENTIFIKUARA FLUTURUESE (UFO)

Fenomen natyror? Pjellė e imagjinatės njerėzore? Apo realitet?!

Ėshtė shumė vėshtirė tė japėsh ndonjė pėrgjigje precize nė kėto tri (3) pyetje, pėr shumė arsye, sepse ēdo tabor (grup), qė pėrkrah njėrėn prej kė­tyre tri mendimeve (teorive) ka argumentet dhe kundėrargumentet e tij: PĖR ose KUNDĖR.

Ēėshtja e ekzistimit apo mosekzistimit tė pjatave fluturuese, ėshtė mjaft e ndjeshme dhe delikate dhe kėrkon njė trajtim serioz, sepse ėshtė e pėrcjellur me shumė polarizime, kundėrthėnie dhe mospajtime tė theksuara, ndėr qarqe shkencore. Prandaj tė thuash diē pėr kėtė ēėshtje ėshtė njėsoj sikur tė ecėsh nėpėr teh tė shpatės.

Dihet mirėfilli se shkenca materialiste nuk pranon ekzistencėn e asgjėje qė nuk preket, nuk shihet e as nuk dėgjohet me shqisa, por athua sa mund tė jetė ky vlerėsim real, kur dihet se nė kėtė gjithėsi (atė qė na rrethon) ka shumė gjėra, tė cilat as s'i shohim as nuk i prekim, por jemi tė sigurt se ato ekzistojnė.

HISTORIKU I PARAQITJES SĖ FENOMENIT “PJATAT FLUTURUESE”

Rastet e para tė paraqitjes sė pjatave fluturuese - ose objekteve tė paidentifikuara fluturuese (UFO), u shėnuan diku para pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur pilotėt e fuqive aleate pohonin se gjatė fluturimeve tė tyre nė territorin e Gjermanisė naziste, vazhdimisht pėrcilleshin nga disa objekte tė paidentifikuara fluturuese nė formė tė topthave tė zjarrtė.

Ata kėta toptha tė zjarrtė i quajtėn - “foo fighter”. Nė tė shumtėn e rasteve kėta toptha (disqe) tė zjarrtė ērregullonin sistemet e aparaturave komanduese nė aeroplanė, kėshtu qė disa konstatuan se kėto fluturake ishin “Arma psikologjike gjermane” e paralajmėruar, e cila do tė duhej t'i dekoncentrojė dhe t'i frikėsojė pilotėt e fuqive aleate.

Qeveria amerikane e hulumtoi mirė kėtė dukuri dhe pasiqė nuk arriti tė konstatojė diēka konkretisht rreth saj, u detyrua ta shpallė kėtė si rezultat tė histerisė masive. Sidoqoftė, enigma e topthave tė zjarrtė ka mbetur e pazbuluar sot e kėsaj dite. Disa ende mendojnė se ata toptha tė zjarrtė ishin fluturaket sekrete gjermane.[25]

Sipas pohimeve tė Rudolf Schrieverit, inxhinierit tė famshėm nazist tė aeronautikės, nė vitet 1941/42, ai sė bashku me kolegun e tij Habermalin, kishin punuar nė projektin sekret “Pjata” - “Teller”. Fluturakja e tij nė formė pjate nė fillim tė vitit 1945, ishte e gatshme pėr testim mirėpo pėrparimi i fuqive aleate pengoi dhe stopoi kėto eksperimente, kėshtuqė fluturakja me gjithė planin e saj u shkatėrrua nga vetė gjermanėt, vetėm qė tė mos bjerė nė dorė tė fuqive aleate.[26]

Vlen tė theksohet se as amerikanėt, as anglezėt e as rusėt nuk mundėn tė zbulojnė deri nė fund planet sekrete gjermane lidhur me fluturaket dhe armėt sekrete psikologjike.

Qė nė fillim cekėm se sa i pėrket ēėshtjes sė pjatave fluturuese ekzistojnė tri mendime - teori tė ndryshme:

1. Grupi i parė mendon se nuk kemi tė bėjmė me kurrfarė pjatash fluturuese, por me dukuri natyrore tė shkaktuara nga ērregullimet e ndryshme nė atmosferė. Ata pohojnė se nė shtresat e larta tė atmosferės sė Tokės nė stratosferė dhe nė jonosferė shpesh herė shfaqen dukuri tė pashpjegueshme natyrore si: reflektime dritash dhe ngjyrash tė ndryshme, tė cilat nė shkencėn e fizikės quhen mashtrime optike.

Njėri prej atyre qė e pėrkrahin kėtė ide ėshtė edhe kozmonauti sovjetik-rus Jurij Greēko, i cili bėri dy qėndrime tė gjata nė gjithėsi; njėherė 30 ditė e herėn e dytė 96 ditė. Ai, tėrė kėtė pluhur qė ėshtė ēuar rreth “pjatave fluturuese”e quan “senzacionali­zėm gazetaresk”, duke theksuar se nuk ėshtė fjala pėr kurrfarė pjata fluturuese, por kryesisht kemi tė bėjmė me dukuri natyrore dhe me reflektime dritash, tė cilat shkenca herėt a vonė do t'i sqarojė.[27]

2. Grupi i dytė me ngulm pohon se “pjatat fluturuese” s'janė asgjė mė tepėr se pjellė e imagjinatės njerėzore. Kėtė me­ndim tė tyre, ata e argumentojnė me faktin se njeriu nga vetė natyra e tij, ėshtė i prirur qė t'i zmadhojė gjėrat dhe t'i senzacionalizojė ato. Kėtu thonė ata ėshtė edhe ēėshtja e afirmimit dhe dalja nga anonimiteti i disa individėve, e shpesh herė edhe me halucinacione dhe me ērregullime psiko-fizike tė X personave qė kinse kanė pasur kontakte tė dorės sė parė me pjatat fluturuese.

3. Ndėrsa grupi i tretė, i cili qėndron pas asaj, se pjatat fluturuese janė njė realitet i pamohueshėm, kėtė e argumentojnė me dėshmitė e shumta autentike tė personave serioz e me qėndrim stabil, tė cilėt nuk shkojnė aq larg e tė trillojnė se kanė pasur “kontakte tė afėrta”, por dėshmitė e tyre i pėrqėndrojnė kryesisht nė atė se kanė parė fluturake tė shndritshme nė forma ovale, tė cilat zhvillojnė shpejtėsi tė pabesueshme.

Ndėr argumentet mė tė forta tė tyre janė gjithashtu dėshmitė e astronautėve, qė fluturuan nė gjithėsi. Shumė prej tyre pohojnė se gjatė fluturimeve nė hapėsirat kozmike, kanė qenė tė pėrcjellur nga kėto fluturake tė ēuditshme, tė cilat nuk i shėmbėllejnė asnjė fluturakeje qė i kanė fuqitė mė tė mėdha botėrore.[28]

Maurice Chatelain - fizicient dhe ma­tematicient i njohur, i cili njė kohė tė gjatė udhėhoqi-drejtoi resorin e Informatave dhe rezultateve hulumtuese tė anijeve “Apollo” dhe “Gemini” pranė Agjencisė amerikane pėr hulumtime nė gjithėsi (NASA), ndėr tė tjera shkruan se tė gjitha fluturimet nga programi “Apollo” dhe “Gemini” kanė qenė vazhdimisht tė pėrcjellura nga fluturaket e paidentifikuara nga gjithėsia. Mirėpo nga kontrolla e NASA-s, pilotėve (kozmonautėve) menjėherė iu ndalohej rreptėsisht tė flasin pėr opinion, atė qė kanė parė atje lart.[29] Athua pėrse?!

A mos ndoshta kozmonautėt panė atje lart anije tė huaja kozmike, ndėrsa NASA nuk dėshiron t'i qesė nė opinion pėr shkak tė ndonjė interesi kombėtar amerikan?!!

Sot ekzistojnė shumė fotografi, ku pjatat fluturuese shihen shumė qartė. Disa prej kėtyre fotografive u dėshmuan me anė tė ekspertizave si mjaft autentike, ndėrsa njė numėr i madh i tyre u zbuluan se janė falsifikate tė montuara nė mėnyrė mjeshtrore. Sidoqoftė, thonė shkencėtarėt, se nėse konsiderojmė se ka jetė nė planetet tjera, atėherė jemi tė bindur se pjatat fluturuese janė njė realitet dhe se vizitorėt e huaj nga gjithėsia janė duke na vizituar herė pas herė pėr tė shikuar dhe hulumtuar mundėsitė se si tė kontaktojnė me ne. Por...?!!!

Marrė nė tėrėsi megjithatė misteri i “pjatave fluturuese” ende mbetet enigmė dhe fshehtėsi e pazbuluar dhe e paargumentuar me fakte bindėse, dhe si e tillė, derisa tė argumentohet ekzistimi apo mosekzistimi i tyre pėr shkencėn dhe teknologjinė bashkėkohore mbetet si njė provokim serioz.

 

TREKĖNDĖSHI I BERMUDEVE

(Trekėndėshi i mallkuar, trekėndėshi magjik apo trekėndėshi i vdekjes)

Njėra ndėr dukuritė dhe fenomenet mė tė ēuditshme, pėr tė cilėn as sot e kėsaj dite shkencėtarėt ende nuk kanė ndonjė shpje­gim tė qartė, ėshtė edhe trekėndėshi i Bermudeve, nė tė cilin janė duke ndodhur gjėra mjaft tė ēuditshme dhe tė pashpjegueshme, siē janė zhdukja e anijeve dhe e aeropla­nėve, pa kurrfarė gjurme. Ky trekėndėsh i vdekjes gjendet nė oqeanin atlantik ndėrmjet Haitit - Floridės dhe Bermudeve.

Vlen tė theksohet se prej Luftės sė Dytė Botėrore ky trekėndėsh ka gėlltitur nė mėnyrė shumė misterioze rreth 264 anije dhe aeroplanė. Ajo qė nxit kėrshėrinė e shkencėtarėve ėshtė se du­ke u zhdukur kėto anije dhe aeroplanė nuk lėnė as mė tė voglėn gjurmė. A mos vallė anijet dhe aeroplanėt ngriten lart nėpėr hapėsirėn kozmike siē supozojnė disa, apo mos vallė i gėlltit (pėrbin) oqeani i pafund nė brendėsitė e tij?!!

Ekspertėt pėr hidronautikė, nga Trontheimi (Norvegji), nė bazė tė hulumtimeve shumėvjeēare rreth zhdu­kjeve misterioze tė anijeve dhe tė aeroplanėve nė kėto zona tė rrezikshme si nė Bermude, nė Detin Verior, nė Pakistan, etj. nxorėn disa konstatime mjaft serioze. Ata zbuluan se nėpėr tė gjitha kėto zona tė rrezikshme mbretėrojnė shtypje-presione tė mėdha atmosferike, tė cilat shkaktojnė rryma tė forta detare-oqeanike, e pastaj kėto rryma tė forta tė ndihmuara nga erėrat e forta dhe shtrėngatat, ndeshen me rrymat detare, tė cilat mė nė fund shkaktojnė valė piramidike me lartėsi tė hatashme, tė cilat me forcėn e vet thellė nėn ujė mund ta zhdukin edhe anijen mė tė madhe.[30]

Pikėrisht pėr kėtė arsye konstruktuesit e anijeve janė duke u pėrpjekur qė tė konstruktojnė anije qė do ta pėrballonin kėrrusjen edhe deri nė 80 shkallė.

Mirėpo zhdukjet misterioze tė anijeve, aeroplanėve, njerėzve dhe nėndetėseve posaēėrisht nė zonėn e Bermudeve, lidhen me shfaqjen e shumė dukurive tė pashpjegueshme tė dritave nėn sipėrfaqen e detit dhe tė objekteve tė shndritshme nė atė nėnqiell. Dėshmitė e disa pilotėve tė shpėtuar, kalimin nėpėr zonėn e rrezikshme tė Bermudeve, e pėrshkruajnė me njė shtrėngatė tė pabesueshme magnetike, tė pėrcjellur me bubullima tė gjelbėrta e tė kaltėrta. Nė ditarėt e shumė anijeve shpesh ceket se gjatė kalimit nėpėr kėtė zonė hasin nė tė ashtu­quajturat “anije tė mallkuara”, tė cilat sipas evidencės zyrtare qė moti janė tė humbura apo tė fundosura. Sė bashku me to shfaqen edhe aeroplanėt pa kurrfarė zhurme, tė cilėt zhduken menjėherė, apo siē i pėrshkruajti njė shkencėtar: “sikur tė vinin nga e kaluara nė tė tashmen pėr t'u kthyer prapė qetė nė tė kaluarėn”.[31]

Ėshtė interesant se gjatė kalimit nėpėr kėtė hapėsirė lidhjet ndėrmjet aeroportit dhe aeroplanėve ndėrprehen nė mėnyrė shumė tė ēuditshme. Ekzistojnė edhe kasetat e inēizuara me aeroplanė para shkėputjes sė lidhjes me ta pėrgjithmonė si: “Uji i oqeanit disi duket ndryshe”, “Busulla ėshtė prishur dhe nuk dimė se nė ēfarė pozite gjendemi”, “Dielli u zhduk dhe nuk shohim asgjė”, “Ngjyra e qiellit ka ndyshuar”, “Nuk dimė se a jemi nė ajėr apo nė thellėsitė e ujėrave oqeanike”, e tė ngjashme.

Prof. Ėayne Meshijan nga kolegji i Lagėoodit (Virgjini) qe disa vite me radhė ėshtė duke studiuar fotografitė qė emitohen nga satelitėt artificialė qė sillen nė atmosferėn e Tokės nė lartėsi prej 1200 km.

Rezultatet treguan se satelitėt kanė pe­ngesa mu nė hapėsirėn e Bermudeve dhe aty nuk punojnė ashtu siē duhet dhe siē janė tė programuar. Prof. Meshijan, kėtė e shpjegon me faktin se nė atė vend-hapėsirė, nėn sipėrfaqen e ujit vepron njė burim i madh energjie.

Numri i anijeve dhe i aeroplanėve tė zhdukur sa vjen e shtohet. Ja vetėm emrat e disa prej tyre, qė humbėn nė mėnyrė shumė misterioze pėrgjithmonė: Anija “INSURGENT” me ekuipazhin prej 340 njerėzve, anija “PICKERING” me 90 njerėz, pastaj aeroplani ushtarak amerikan “ĖASP” me 140 udhėtarė, aeroplani “Cesna - 172” e shumė e shumė tė tjerė, tė cilėt nuk ka nevojė mė tepėr edhe t'i pėrmendim, mirėpo njė gjė ėshtė mė se e sigurt, se nė kėtė hapėsirė vėrtetė po ndodh diēka e jashėzakonshme dhe e pashpjegueshme.[32]

Disa shkencėtarė janė tė bindur thellė se kėto anije dhe kėta aeroplanė nuk janė fundosur, por janė bartur nė atmosferė-gjithėsi nė “dimensionet tjera tė jetės”. Berlitzi nė librin e tij “The Bermuda Triangle” - “Trekėndėshi i Bermudeve”, thotė se trekėndėshi i Bermudeve ėshtė njė lloj dritareje e Tokės nė gjithėsi.

Megjithė tregimet dhe thashethėnat, qė ndėrlidhen pėr kėtė “trekėndėsh tė mallkuar”, oqeanografėt dhe meteorologėt mendojnė se ky emėrtim ėshtė mė tepėr senzacional se sa realitet.! Zhdukjen e anijeve dhe tė aeroplanėve pa gjurmė e konsiderojnė tė mundshme, pėr shkak tė madhėsisė sė oqeanit dhe pėr shkak se nė kėtė hapėsirė oqeanike ekziston rryma e fortė detare e Golfit, e cila ndėrmjet Floridės dhe Bahameve sillet me shpejtėsi prej 1,5 nyje detare kah veriperėndimi. Pėr kėtė arsye ata konsiderojnė se ėshtė e pamundur tė gjenden gjurmėt e anijeve dhe tė aeroplanėve tė rrėzuar.

Mirėpo edhe pėrkundėr kėtyre sqarimeve tė tyre, ndoshta jo edhe aq bindėse (pėr shkak se edhe nė oqeanet tjera nė disa vende vepron rryma e Golfit, por gjurmėt e anijeve dhe tė njerėzve gjenden menjėherė) misteri i trekėndėshit tė Bermudeve ende mbetet si fenomen i pasqaruar sa duhet, duke marrė pėr ēdo ditė viktima tė reja.

“EKSPERIMENTI PHILADELPHIA”

Kah mesi i vitit 1943, marina amerikane bėri njė eksperiment nė limanin e Filadelfisė, rezultatet e tė cilit ndoshta pjesėrisht mund ta sqarojnė misterin e trekėndėshit tė Bermudeve. Kėtė eksperiment e drejtonte Dr. Morris Jessup - ekspert pėr hulumtime nė gjithėsi.[33]

Me kėtė eksperiment dėshirohej tė gjendej formula dhe mėnyra pėr t'i bėrė anijet amerikane-tė padukshme pėr armikun. Eksperimenti u bė me destrojerin (shkatėrruesin) amerikan “ELDRIGE-D-173”, ku u provua qė me anė tė veprimit tė fushave magnetike rreth destrojerit, ai dhe ekuipazhi tė bėhen tė padukshėm. Pėr kėtė qėllim, u pėrdorėn gjeneratorė tė fuqishėm pėr prodhimin e veprimit tė fushave magnetike. Rezultatet ishin mė se fascinuese. Sė pari rreth destrojerit u paraqit mjegulla e gjelbėrt, (tė cilėn tė shpėtuarit nga Bermudet e pėrmendin pandėrprerė), e cila sa vinte bėhej mė e dendur, derisa destrojeri me ekuipazh dalngadalė filluan tė bėhen tė padukshėm tė shihen shumė dobėt. Mirėpo kėto eksperimente tė rrezikshme, qe­veria amerikane “zyrtarisht” i ndaloi, sepse shumica e marinarėve dolėn nga ky eksperiment me trauma tė rėnda psikike, e shumė prej tyre edhe vdiqėn. Edhe vetė Dr. Morris Jessupi, sipas “versionit zyrtar” bėri vetėvrasje misterioze nė vitin 1959!

Sidoqoftė, eksperimenti “Philadelphia” i shtyri disa shkencėtarė tė konstatojnė se edhe nė trekėndėshin e vdekjes nė Bermude, shfaqen gjithashtu fusha tė mėdha e tė forta magnetike, si rezultat i ērregullimeve gjeofizike, kushteve tė papėrshtatshme atmosferike apo tė ndonjė faktori tė jashtėm energjik - nga gjithėsia, apo ndoshta edhe i tė gjithė kėtyre faktorėve sė bashku!

Tėrmetet, Vullkanet, Oqeanet Toka ėshtė njėra ndėr nėntė planetet e sistemit tonė diellor. Megjithėse e vogėl dhe e humbur nė krahasim me planetet tjera, ajo prapėseprapė ėshtė mė e dashura dhe mė tėrheqėsja pėr ne. Athua pėrse? Ē'rėndėsi ka ajo pėr ne?!

Pėrgjegja e vetme ėshtė se TOKA ėshtė NĖNA jonė. Nga elementet e kėsaj toke u krijuam, nė kėtė tokė u lindėm, nė tė do tė vdesim dhe nga kjo do tė ringjallemi pėrsėri, siē thotė edhe i Plotfuqishmi Allah nė librin e tij tė shenjtė:

“Prej saj (tokės) Ne u krijuam juve, nė tė do t'u kthejmė pėrsėri dhe prej saj do t'iu nxjerrim edhe njė herė”. (Ta Ha, 55).

Nė kėtė Tokė filloi jetėn e vet raca njerėzore, nė kėtė Tokė Allahu xh.sh., dėrgoi shpalljet hyjnore nėpėrmjet tė dėrguarve tė Tij besnikė. Nė tė, pėr herė tė parė ra nė sexhde balli i njeriut - Ademi a.s. Nė tė, do tė jehojė deri nė momentet e fundit tė kėsaj gjithėsie - fjala “Allahu Ekber - Zoti ėshtė mė i Madhi”, sepse ky ėshtė Vullneti i Krijuesit tonė, i Lartėsuar dhe i zhveshur qoftė nga ēdo e metė.

Atė e falėnderojnė dhe e madhėrojnė gjithė ēka ka nė qiej dhe nė tokė:

“Ēka ka nė qiej dhe ēka ka nė Tokė i bėn tesbih-e madhėron Allahun, Sunduesin, tė Pastėrtin nga ēdo e metė, tė Fuqishmin e tė Urtin”. (El-Xhumuatu, 1).

TĖRMETET

“A jeni tė sigurtė se Ai qė ėshtė (sundues) nė qiell, nuk do t'iu shafitė nė tokė, kur ajo fillon tė dridhet papritmas?” (El-Mulk: 16).

Edhe pse planeti ynė, Toka, nė shikim tė parė duket njė planet i qetė, i bukur, i kaltėr dhe plot gja­llėri, nė realitet nuk ėshtė as pėr sė afėrmi i qetė ashtu siē mendojmė ne. Si gjithkund nė kėtė gjithėsi edhe nė tė mbretėrojnė ligjet dhe rregullat e Allahut xh.sh.

Nėse e vėshtrojmė nga lart planetėn tokė, siē thonė shkencėtarėt, mund tė konkludojmė se ajo pėrbėhet prej:

1. Mbėshtjellėsit tė gaztė ajror (atmosferės), i cili mbėshtjellės e rrethon tokėn, edhe deri nė lartėsinė prej 160 km.

2. Mbėshtjellėsit ujor (tė lėngėt), i cili mbulon 1/3 e sipėrfaqes sė tokės.

3. Mbėshtjellėsit tokėsor (shkėmbor-dheu), tė cilin e pėrbėjnė kontinentet dhe djepet e oqeaneve, dhe

4. Brendia (bėrthama) e zjarrtė nėn sipėrfaqen e Tokės.

Ajo qė na intereson ne nė kėtė kontest ėshtė pikėrisht brendia e zjarrtė e tokės qė ėshtė nė formė tė lėngėt.

Kur Allahu xh.sh. krijoi planetet, Toka dhe Qielli ishin njė masė e pėrbashkėt, mirėpo pas ndarjes sė tyre u desh njė kohė bukur e gjatė qė tė ftohen kėto planete me masa tė zjarrta. Natyrisht, edhe Toka jonė iu nėnshtrua kėtyre proceseve. Me kalimin e kohės sipėrfaqja e saj u ftoh gradualisht dhe me urdhėrin e Allahut u bė e pėrshtatshme pėr jetesė, por brendia e saj ende mbeti e zjarrtė. Mu nga kjo pjesė qė ėshtė njė zjarr i lėngėt shkaktohen tėrmetet dhe vullkanet qė kohe pas kohė trondisin planetėn tonė. Athua si ndodhin kėto tėrmete?!

Megjithėse nuk kam pretendime qė nė mėnyrė tė thukėt shkencore t'i shpejgoj kėto fenomene, prapėseprapė shkurtimisht do t'i them ca fjalė:

Tėrmetet janė dridhje dhe lėvizje tė fuqishme qė godasin dhe trondisin sipėrfaqen e tokės. Kėto goditje janė tri llojesh:

a) goditje valore horizontale,

b) goditje vertikale (tė cilat janė shkatėrrimtare) dhe

c) goditje tė pjerrta (mjaft tė rrezikshme).

Burimin apo epiqendrėn, tėrmetet e kanė nė thellėsitė e tokės e shpesh herė edhe nė thellėsitė e oqeaneve.

Tėrmetet janė pasojė e lėkundjeve (luhatjeve) tė pllakave tekto­nike nėn sipėrfaqen e Tokės. Dukuria e tėrmeteve nuk ėshtė e kufizuar vetėm nė pjesė tė caktuara tė tokės, por kėto ndodhin pothuajse nė mbarė planetin tonė.

Ndėr tėrmetet mė tė mėdha gjatė historisė numėrohen: tėrmeti qė goditi qytete bregdetare siriane, i cili i shkatėrroi plotėsisht ato; tėrmeti i madh nė vitin 1693 i cili shkretoi qytetet e Sicilisė dhe mori mbi 30.000 viktima; dhe tėrmeti i vitit 1952 qė goditi ujdhesat greke nė detin Egje, i cili ishte edhe mė shkatėrrues se sa shkatėrrimi qė u bė nė qytetet japoneze Hiroshima dhe Nagasaki nga shpėrthimi i bombės atomike.[34]

Ndėr tėrmetet mė tė afėrta me kohė janė tėrmetet qė goditėn Kajron dhe Los Angjelosin nė vitin e kaluar (1993), me ē'rast u shkatėrruan kuarte tė tėra banimi tė kėtyre qyteteve, ku pati edhe viktima mjaft tė mėdha.

Ėshtė interesant tė theksohet se njeriu me anė tė tė arriturave tė mėdha shkencoro-teknologjike ka arritur tė fluturojė edhe deri nė Hėnė, por prapėseprapė disa proēese qė mbretėrojnė nė Tokė mbeten enigma pėr tė. Enigma tė tilla janė tėrmetet dhe vullkanet, tė cilat njeriu i ka studiuar hollėsisht, por megjithatė ende nuk po ka mundėsi t'i parashikojė dhe parallogarisė shfaqjet e tyre, tė cilėt, jo rrallė, marrin me qindra mijėra viktima.

Nė Kur'an tėrmeti pėrmendet nė kaptinėn Ez-Zilzal, me ē'rast aludohet nė kataklizmėn pėrfundimtare - kijametin, i cili do tė jetė i pėrcjellur ndėr tė tjera edhe me dridhje dhe tėrmete shkatėrruese:

“Kur toka tė dridhet me dridhjen e tmerrshme tė saj dhe tė nxjerrė toka atė qė ka nė brendinė e saj dhe njeriu tė thotė: Ēka kjo (tokė qė bėn kėtė dridhje?) Atė ditė, ajo i rrėfen tregimet e veta, ngase Zoti yt e ka urdhėruar atė...”. (El-Zilzal, 1-5).

VULLKANET

“Thuaj: Ai ka fuqi t'iu sjellė dė­nim prej sė larti ose prej sė poshti nėn kėmbėt tuaja...”. (El-En'am, 65).

Vullkanet janė njėra ndėr dukuritė mė tė frikshme dhe mė enigmatike natyrore.

Siē pohojnė gjeologėt, majat e larta malore mund tė jenė vende potenciale pėr shpėrthime vullkanike, e posaēėrisht nė ato vende ku trolli nuk ėshtė i qetė.

Vullkanet lindin nga masa e zjarrtė, e lėngshme–“magma”, e cila gjendet nėn sipėrfaqen e tokės, temperatura e sė cilės arrin mbi 1000 gradė Co. Nėn shtypjen dhe presionin e tmerrshėm, kjo llavė e zjarrtė kėrkon vendin ku lėvorja e tokės ėshtė mė e ndieshme, mė e hollė dhe me tė ēara, qė pastaj tė shpėrthejė me vrull dhe forcė tė hatashme mbi sipėrfaqe. Kėsaj llave vullkanike i paraprinė dalja e gazrave dhe e hirit vullkanik, i cili ngrihet lart nė atmosferėn e Tokės, saqė herė-herė e mbulon qiellin duke formuar re tė zeza e tė dendura. Llava qė del nga vullkanet arrin nganjėherė edhe deri nė 500 m. lartėsi.[35]

Shkencėtarėt i ndajnė vullkanet nė tri (3) grupe:

1. Vullkanet aktive

2. Vullkanet gjysmaktive

3. Vullkanet e vdekura-tė qeta (por, potenciale pėr aktivizim).

Lidhmėria ndėrmjet tėrmeteve dhe vullkaneve vjen nė shprehje gjatė shpėrthimeve vullkanike. Nėn presionet e llavės vullkanike vjen edhe deri te lėvizja e pllakave tektonike tė tokės, kėshtu qė gjithmonė vullkanet janė tė shoqėruara dhe tė pėrcjellura me tėrmete intensitetesh tė ndryshme.

Ēka thotė feja pėr kėto dukuri natyrore?

Qė nė fillim tė theksojmė se ēdo proces qė zhvillohet nė kėtė natyrė (gjithėsi) ėshtė nė mbikqyrje tė pėrhershme tė Krijuesit tė saj:

“Allahu ėshtė njė, nuk ka Zot tjetėr pėrveē Atij. Ai ėshtė mbikqyrės i pėrhershėm dhe i pėrjetshėm. Atė nuk e kap as kotje as gjumė, gji­thēka ka nė qiej dhe nė tokė ėshtė vetėm e Tij...”. (El-Bekare, 225).

Tėrmetet dhe vullkanet janė ve­tėm shenja pėr tė dėftuar forcėn e gjithpushtetshme tė Allahut xh.sh. Njerėzimi dhe po qe se pėrpiqet me tėrė forcat e tij, nuk mund t'i ndryshojė rrjedhat e kėtyre procesece natyrore, por nga to mund tė merr vetėm mėsim se sa i pafuqishėm dhe i dobėt ėshtė nė krahasim me Vullnetin e Allahut xh.sh.

Nė nėntor tė vitit 1985, nė Kajro, ėshtė mbajtur njė simpozium fetaro-shkencor lidhur me tėrmetet dhe vullkanet, e mendimi i pėrgjithshėm i dijetarėve islam ishte se: “Tėrmetet dhe vullkanet janė paralajmėrime dhe tėrheqje e vėrejtjes pėr mbarė njerėzimin nga ana e Allahut xh.sh., qė tė mos jenė mendjemėdhenj dhe arrogantė saqė ta mohojnė edhe vetė ekzistimin e Fuqisė Absolute”.[36]

Mu pėr shkak tė kėsaj, Allahu na tėrheq vėrejtjen nė Kur'an:

“...Dhe kur toka tė ketė marrė stolinė e vet dhe tė jetė zbukuruar (me bimė, pemė e behar) e banorėt e saj tė mendojnė (me mendjemadhėsi) se janė tė zotėt e saj, asaj (tokės) i vjen urdhri ynė (pėr shkatėrrim) natėn ose ditėn. Ne e bėjmė atė tė korrur sikur tė mos ekzistonte dje. Kėshtu Ne u sqarojmė faktet nje­rėzve qė mendojnė”. (Junus: 24).

OQEANET

Para miliarda vitesh, gjatė procesit tė ftohjes sė tokės, shkėmbinjtė e rėndė filluan tė zhyten (shafiten) nėn sipėrfaqen e butė tė tokės, ndėrsa ata mė tė lehtėt (u ngritėn) mbi sipėrfaqen e saj. Nė kėtė mėnyrė u formuan rrudhat e tokės, e nga to djepet e deteve dhe oqeaneve.[37]

Atėbotė, nėpėr oqeane nuk kishte ujė, sepse temperatura ende tejet e lartė e diellit nuk lejonte njė gjė tė tillė. Pas ftohjes sė sipėrfaqes kėto djepe oqeanesh u mbushėn pėrplot me ujė. A thua kah erdhi ky ujė nė pėrmasa kaq tė mėdha?!

Ekzistojnė dy mendime tė dijetarėve lidhur me kėtė ēėshtje:

1. Ujėrat ishin nė brendinė e Tokės, e pastaj shpėrthyen me forcė duke mbushur nė kėtė mėnyrė djepet dhe oqeanet. Ky proces vazhdon ende nėn sipėrfaqen e Tokės, e pastaj filluan tė derdhen me vrull nė formė tė shiut tė pandėrprerė mė mijėra e mijėra vite derisa u mbushėn oqeanet me ujė.

Edhe vetė dijetarėt nuk dinė se cilit mendim t'i japin pėrparėsi megjithėse, mendimi i parė duket tė jetė mė i arsyeshėm dhe mė i pranueshėm.[38]

Uji ėshtė padyshim burim i jetės pėr tė gjitha qenjet e gjalla. Pa kėtė element nuk mund tė paramendohet dot asnjė formė e jetės nė kėtė rruzull tokėsor, e nga kjo shihet mė sė miri urtėsia dhe mrekullia e Allahut xh.sh. kur thotė:

“Dhe nga uji krijuam ēdo gjė tė gjallė. Vallė, a nuk besojnė?” (Enbija, 30).

Duke studiuar ujėt e oqeaneve patjetėr se imponohet pyetja: prej nga uji i njelmtė (me kripė) i deteve dhe oqeaneve?

Nė oqeane ka aq shumė kripė saqė do tė mjaftonte tė mbulohet njė sipėrfaqe prej 10 milion km2, nė lartėsi prej 2400 metra, apo mė mirė tė themi se nga kripa e oqeaneve mund tė mbulohet nė tėrėsi kontinenti afrikan.[39]

Dihet se nėpėr dete dhe oqeane rrjedhin dhe derdhen lumenj shumė mė tė mėdhenj se lumenjtė qė i kemi mbi sipėrfaqen e Tokės siē janė: Nili, Amazoni, Eufrati etj. Kėta lumenj janė ata qė nga shkėmbinjtė kripor morėn me vete kripėn e tyre gjatė mileniumeve tė kaluara dhe sollėn nė oqeane.

Kemi cekur mė parė se kripa (njelmėsia e oqeaneve) e mbron ujin dhe ajrin qė tė mos prishen e me kėtė edhe vetė jetėn e qenieve tė gjalla, qė ėshtė njėra ndėr mrekullitė e panumėrta tė Allahut xh.sh.

Uji ka shumė specifika tė veēanta, e njėra prej tyre bėn pėrjashtim nga ēdo rregull i kimisė. E dimė se ēdo element kimik gjatė ftohejs tkurret kurse gjatė nxehjes bymehet (zgjerohet), ndėrsa te uji kemi njė fenomen, tė kundėrt sepse ai gjatė ngrirjes nė vend qė tė tkurret, zgjerohet (bymehet). Nė kėtė mėnyrė sipėrfaqja ngrihet porse brendėsia e lumenjve mbetet e pangrirė dhe mbrohen peshqit dhe gjallesat tjera nėnujore. Pėrndryshe, po tė tkurrej, copat e mėdha tė akullta do tė binin nė fund tė lumenjve dhe do tė zhduknin ēdo gjė tė gjallė.[40]

Edhe njė mrekulli tjetėr lidhur me oqeanet na e zbuloi Allahu xh.sh., nėpėrmjet Kur'anit - valėt e brendshme oqeanike. Dihet se nėpėr oqeane mbretėrojnė rryma tė ndryshme detare, tė cilat shkaktojnė valėt e jashtme dhe ato tė brendshme oqeanike. Fakti se edhe nė brenditė e thella oqeanike ka valė tė hatashme, deri vonė ishin tė panjohura pėr shkencėn, por ja se ē'na thotė Kur'ani.

“Ose janė si errėsirat nė det tė thellė, tė cilin e mbulojnė valė mbi valė, dhe mbi ato retė e dendura, errėsira njėra mbi tjetrėn...”. (En-Nur, 40).

* * *

Tė gjitha kėto qė i shėnuam dhe i cekėm gjatė pėrpilimit tė kėtij punimi, janė shenja qė dėftojnė se kjo ekzistencė me harmoni dhe rregulla kaq tė pėrpikta, ka Krijuesin e saj. Ka njė Mbikqyrės qė i kontrollon vazhdimisht, e Ai ėshtė Allahu xh.sh.:

“...Vėrtetė Allahu ėshtė mbikqyrės mbi ju”. (En-Nisa’ė, 1).

Faktet dhe argumentet flasin vetė. Prandaj, o njeri mos u habit dhe kujtoje pėrherė se ekziston njė Fuqi Mbinatyrore mbi kėtė gjithėsi. Mos u bėn prej atyre qė mohuan Zotin, e nė realitet e mohuan vetveten, por ndalu dhe mendo i qetė, pastaj beso patundshėm me njė Iman tė plotė, dhe dije se ne jemi krijesa tė vogla e tė pafuqishme, e nė kėtė pafuqinė tonė kemi nevojė pėr njė udhėzim dhe prehje shpirtėrore.

Rruga e vetme pėr tė gjetur kėtė udhėzim ėshtė rruga e Kur'anit. Ėshtė feja Islame qė aq bindshėm na thėrret nė besim dhe mbėshtetje nė Fuqiplotin, tė Gjithėpushtetshmin, tė Lartėmadhėrishmin, nė Krijuesin tonė, nė ALLAHUN xh.sh.

Vallė, a nuk do tė mjaftojė ky ajet i shenjtė Kur'anor qė do tė pasojė, t'i pėrudhė dhe t'i udhėzojė kėto zemra tona tė hutuara?”

“Ne atyre (pabesimtarėve) do t'ua dėftojmė argumentet tona nė hapėsirat tokėsore e qiellore (horizonte), si dhe nė vetveten e tyre, derisa t'u bėhet plotėsisht e qartė se ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė. Vallė, a nuk tė mjaton ty qė Zoti yt ėshtė dėshmues i ēdo gjėje” (Fussilet, 53)

I LARTĖSUAR DHE I ZHVESHUR JE NGA ĒDO E METĖ O ALLAH FUQIPLOTĖ! VETĖM TY TĖ TAKON FALĖNDERIMI DHE LAVDĖRIMI!

NA UDHĖZO NEVE NĖ RRUGĖN E DREJTĖ - NĖ RRUGĖN E SHPĖTIMIT!

- A M I N -

--------------------------------------------------------------------------------

  1. Carl Sagan - "Cosmos", Random House INC, Neė York-pėrkthim kroatisht mė 1985-Zagreb, Opatija.

  2. "El Insan bejnel ilmi ved-din" - Damask 1981

  3. Ibid.

  4. Eddy John.A "The neė Sun-The solar Results from Skylab (NASA) SP-402, Ėashington faqe 187.

  5. "Cosmos"-Carl Sagan, Random House...

  6. "The universe in forty Jumps" - Neė York, John Day 1957.

  7. "Misterij Letecih tanjura" - Adolf Bele-IROS, Zagreb 1987 fq. 202.

  8. Carl Sagan -"Cosmos" faqe 345.

  9. Kris Morison -"El Ilm jed'u ilel iman" (pėrkthim arabisht).

  10. "El Insan bejnel ilmi ved-din". Damask 1981.

  11. Carl Sagan -"The cosmic Conection" -, Neė York 1973 faqe 91.

  12. "Cosmos" - Carl Sagan - Random Hous INC, Neė York (pėrkthim) Zagreb 1985. faqe 73)

  13. "Misterij Letecih tanjura" - Adolf Bele, IROS, Zagreb - 1987.

  14. "El Insan bejnel ilmi ved-din" - Damask 1981 - faqe 170.

  15. Carl Sagan -"Cosmos" - Random Hous ... faqe 84.

  16. "The Tunguska Object: A fragment of Comet Encke?" - Bulletin of the Astronomical Institute of Czechoslovakia - Nr. 29. fq. 129 - viti 1978.

  17. Shevki ebu Halil - "El inasn ... ", fq. 171.

  18. Kriov. E.L -"Giant Meteorites, - New York: Pergamon Press 1966.

  19. John Wiley -Ėhipple F.L. Comets, Neė York: 1980

  20. "El insan..." fq 166-167.

  21. Delseme, A.H. (ur) "Comets, Asteroids, Meteorites: - Toledo, University of Ohio Press 1977.

  22. Carl Sagan - Cosmos - Neė York (pėrkthim) 1985

  23. Ahmed Bosniq - “Dan kada su ucenjaci umirali “- Sarajevė, 1989

  24. “El Insan bejnel ilmi ved-din” - Damask 1981

  25. Adolf Bele - “Misterije letecih tanjura” - Zagreb 1987

  26. Ibid...

  27. Ibid...

  28. Carl Sagan -“Communication ėith Extraterrestrial Intelligence (CETI), Cambridge 1973

  29. Carl Sagan -“Intelligent Life in the Universe” - Neė York 1967

  30. Isac Asimov (Paul French) -“Extraterrestrial Civilizations” - N.York 1979

  31. Ahmet Bosniq - “Sve misterije sveta” - Sarajevė, 1989

  32. “El Insan bejnel ilmi ved-din” - Damask 1981

  33. Adolf Bele - “Misterij letecih tanjura” - Zagreb 1987

  34. Shevki ebu Halil - “El insan bejnel ilmi ved-din” - Damask 1981

  35. Kris Morison “El Ilm Jed'u ilel iman”

  36. “Livaul Islam” - Kajro (revistė fetare javore), nr - 200 - viti 1985

  37.  “El Insan...”

  38.  “Livaul Islam” - Kajro - nr 201, viti 1985

  39. Carl Sagan -“Cosmos” - Zagreb 1985

  40. M. S. Ramadan el Buti -“Kubra jekinijat el kevnije” - Damask 1986

Kur'ani dhe shkenca
Tefsiri nėpėr shekuj
Tefsiri-Xhuzi i 30
Komentime
Artikuj